Vanduo – galinga stichija, o jūra – laisva, valdinga, aikštinga, kaprizinga, bet be proto kerinti. Ji nenugalima, nepavergiama, nesuprantama. Bet visgi yra vieta, kur į ją galima pažvelgti tarsi iš viršaus, iš aukščiau, įsiklausyti į jos ir pušų sutartinę ir dar stipriau pajusti sklindančią jėgą.

Panašūs jausmai apima nusigavus ant netoli Klaipėdos, ties Karkle, esančio skardžio – Olando kepurės. Tai ledynų suformuotas moreninis gūbrys, kuris, iškilęs 24 metrus virš jūros tampa romantiška apžvalgos aikštele ne tik įsimylėjusioms sieloms. Teigiama, kad senovėje jūrininkams ir žvejams šis kranto ruožas ne tik padėjo orientuotis vandenyje, bet ir priminė olandų nešiojamą galvos apdangalą – tokiu būdu būtent jie ir tapo šio „kalno“ krikštatėviais.*

Norintiems ypatingų potyrių rekomenduoju ten nukeliauti naktį. Šiek tiek ekstremalumo jausmo su lengvu rizikos prieskoniu, einant mišku kone aklinoje tamsoje, verčia ieškoti „mobiliuko“ kišenėje arba patikimos rankos įsikibti. Bet tai irgi turi savotiško žavesio. Ypač jei einate dviese. Galiausiai už drąsą būsite apdovanoti: giedrą naktį galėsite mėgautis ryškiai spindinčiomis žvaigždėmis. Tai viena idealiausių vietų dangaus tyrinėjimams uostamiestyje.

Žinoma, kaip ir viskas šioje netobuloje planetoje, ši vieta turi keletą trūkumų. Bėda ta, kad viešasis transportas ten nenuveš, o kojos gali ir nenunešti. Tad geriausia pasikliauti nuosavom transporto priemonėm, tik gal ne riedučiais.

* Informacija „pasiskolinta“ iš http://ml.lms.lt/index.php?id=700&option=com_content&task=view