2009-ieji metai yra išskirtiniai mums visiems – švenčiame Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį, tačiau jurbarkiečiams šie metai yra dar svarbesni. Greta visos Lietuvos šventės, Jurbarkas mini savo 750-tąjį gimtadienį. 1259 m. Jurbarko vardas buvo paminėtas Livonijos ir Petro Duisburgo kronikose. Būtent todėl trečiąjį birželio savaitgalį miestas buvo apgaubtas šurmulio: vyko didžiulė šventė su įvairiomis konferencijomis, filmų peržiūra, parodomis, koncertais, dainų švente, muge ir amatų pristatymais, žirgų konkūru bei respublikinėmis galiūnų varžybomis. Svečių buvo sulaukta ne tik iš kitų miestų bei miestelių, bet ir iš užsienio.
Jurbarkas yra taip mylimas ir gerbiamas ne veltui: praeityje jis buvo labai svarbus kovojant su kryžiuočiais ir saugant lietuvybę – Jurbarko rajone aktyviai veikė knygnešiai, partizanai. Taip pat Jurbarkas išaugino ne vieną žymų ir nusipelniusį Lietuvai asmenį. J. Baltrušaitį, S. Šimkų, A. Šabaniauską, V. Grybą, K. Glinskį žino daugelis, bet tikrai ne visi žino, kad jų gimtinė yra Jurbarkas ar jo rajonas.
Dar Jurbarkas garsus savo kraštovaizdžiu. Jis įsikūręs prie pat Nemuno, gali džiaugtis šalia esančiais miškais, piliakalniais, karjerais (kurie karštą vasarą būna atgaiva kiekvienam jurbarkiečiui). Jurbarkas didžiuojasi ir netoliese esančiomis Panemunės (arba kitaip Vytėnų) ir Raudonės pilimis, savo kraštovaizdį išnaudoja rengdamas ekskursijas, kurių metu galima plaukti laivu, apžiūrėti nuostabius Nemuno krantus ir pilis.
Taip pat Jurbarkas puiki vieta dviratininkams ar mėgstantiems keliauti dviračiais – yra įrengti net du dviračių takai: vienas prie pat Nemuno, kitas kitoje Nemuno pusėje esančiuose Kiduliuose. Dar galima pasidžiaugti tuo, jog Jurbarke ir jo rajone yra be galo daug kaimo turizmo sodybų. Ne viena jų siūlo ne tik pirtį, galimybę išsimaudyti kubile ar šalia esančiame ežere, bet ir kaimišką kugelį, keptą krosnyje, naminę duoną ar žuvienę. O pačiame mieste, kaip ir visur, galima aplankyti keletą muziejų (Jurbarko krašto muziejų, V. Grybo memorialinį muziejų), koncertų ir parodų salę (cerkvę), Švč. Trejybės bažnyčią, Vytauto Didžiojo paminklą, Jurbarko piliakalnį (Bišpilį)...
Negalima nepaminėti ir to, jog Jurbarkas didelį dėmesį skiria kultūriniam miesto gyvenimui ir įvairiausiai veiklai. Čia veikia A. Sodeikos meno mokykla, kurioje galima mokytis muzikos, dailės ir choreografijos, dramos būrelis „Vaivorykštė“, kurio spektakliai vertinami ne tik Jurbarke, bet ir užsienyje, pučiamųjų instrumentų ansamblis „Bišpilis“ – neatskiriama daugelio švenčių dalis. Aktyviai veikia dailės klubas, rengiantis keletą parodų per metus ir nedidelius, bet Jurbarkiečių labai mėgstamus renginius. Taip pat norintys gali lankyti ne vieną šokių būrelį – tiek šiuolaikinių šokių, tiek ir tautinių. Miestas gali pasidžiaugti ir chorais, jų yra daug bei įvairių, pradedant mokyklos, baigiant mišriais kultūros centro suaugusiųjų chorais.