Panevėžys – stereotipų nuspalvintas miestas, į kurį retas užsuka. Gali būt, jog skaito naujienas spaudoje. Arba dėl to, kad tiki šių dienų tautosaka, perduodama iš lūpų į lūpas, neva ten galima pamatyti tik du objektus – „Babiloną“ ir „Babiloną II“. Tiesa, vis tiek galiausiai visi šiuolaikinių žmonių keliai veda į „molus“. Bet kokiu atveju, tikroji tiesa su visais keliauninkais atsiduria prie Puntuko, kur žmonės apžiūrinėja akmenį vietoj to, kad aplankytų Aukštaitijos sostinę. O gaila, nes panevėžiečiai pramogų savo mieste „neskūpi“. Visų pirma, ką atvažiavus reikia padaryti, tai apeiti gamtos kampelį miesto centre – senvagę, kurią didingai sergi miesto įkūrėjas kunigaikštis Aleksandras su Raudonąja Panevėžio bažnyčia ant ištiesto delno. Kraštotyros muziejuje, esančiame miesto centre, galima išgirsti visą miesto atsiradimo ir gyvavimo istoriją. Senvagėje vasaromis vyksta triatlono varžybos, kuriose sušmėžuoja ir garbės svečias, garsiausias Lietuvos triatlonininkas V. Urbonas. Tiems, kas išsiilgę gamtos – Skaistakalnio parkas, esantis visai šalia centro, su Nevėžiu, užtvanka, kerotais medžiais bei žymiojo menininko J. Zikaro statula „Laisvė“.
Taip pat būtina apžiūrėti Laisvės aikštę su Juozo Miltinio dramos teatru bei prieštaringų nuomonių dėl ant galvos pavaizduotų mažų ragelių sulaukusiu paminklu garsiajam režisieriui. Vieni pyko, kad tai – J. Miltinio įžeidimas, kiti nepasidavė ir tvirtino, jog šis žmogus buvo „velnių priėdęs“ ir tie ragučiai – jo asmenybės dalis. Kad ir kaip ten buvo, apžiūrėjus paminklą, reikia pasinaudoti proga ir užsukti į apysakos „Sename dvare“ motyvais kurtą „Mamatė“ ar kitą spektaklį, rodomą šiame teatre. Taip pat miesto muzikiniame teatre yra pastatytos linksmos operetės „Balius Savojoje“, „Mafijozas operoje“ su žinomais dainininkais Edmundu Seiliumi bei Deiviu. Dar viena garsenybė – miesto pučiamųjų orkestras „Panevėžio garsas“, kurių koncertai būna itin nuotaikingi ir smagūs. Kino teatras „Garsas“ pasižymi išskirtiniu repertuaru: už itin mažas kainas yra rodomi europietiški, nekomerciniai filmai. Vasaros vakarais prie kino teatro rodomas nebylus kinas, o foną jam kuria džiazo muzikantai.
Mieste yra net keturios paveikslų galerijos: „A galerija“, „Galerija 2-asis aukštas“, „Foto galerija“ bei „Galerija XX“, kuriose galima pamatyti ne tik vietinių menininkų, bet ir iš kitur atvežtų darbų parodų.
O pabaigai – ekskursijai paskaninti – kavinė „Galerija XX“, kur jaukus interjeras, stilinga muzika, gardūs skanėstai sukuria atpalaiduojančią atmosferą maloniam vakarui praleisti.
Ir pamąstymui. Visgi Panevėžys nėra vien „babilonai“ ir „tulpinių“ gaujos. Greičiau jau „the river of Babylon“, su tulpėm pakrantėse.
Taip pat būtina apžiūrėti Laisvės aikštę su Juozo Miltinio dramos teatru bei prieštaringų nuomonių dėl ant galvos pavaizduotų mažų ragelių sulaukusiu paminklu garsiajam režisieriui. Vieni pyko, kad tai – J. Miltinio įžeidimas, kiti nepasidavė ir tvirtino, jog šis žmogus buvo „velnių priėdęs“ ir tie ragučiai – jo asmenybės dalis. Kad ir kaip ten buvo, apžiūrėjus paminklą, reikia pasinaudoti proga ir užsukti į apysakos „Sename dvare“ motyvais kurtą „Mamatė“ ar kitą spektaklį, rodomą šiame teatre. Taip pat miesto muzikiniame teatre yra pastatytos linksmos operetės „Balius Savojoje“, „Mafijozas operoje“ su žinomais dainininkais Edmundu Seiliumi bei Deiviu. Dar viena garsenybė – miesto pučiamųjų orkestras „Panevėžio garsas“, kurių koncertai būna itin nuotaikingi ir smagūs. Kino teatras „Garsas“ pasižymi išskirtiniu repertuaru: už itin mažas kainas yra rodomi europietiški, nekomerciniai filmai. Vasaros vakarais prie kino teatro rodomas nebylus kinas, o foną jam kuria džiazo muzikantai. Mieste yra net keturios paveikslų galerijos: „A galerija“, „Galerija 2-asis aukštas“, „Foto galerija“ bei „Galerija XX“, kuriose galima pamatyti ne tik vietinių menininkų, bet ir iš kitur atvežtų darbų parodų.
O pabaigai – ekskursijai paskaninti – kavinė „Galerija XX“, kur jaukus interjeras, stilinga muzika, gardūs skanėstai sukuria atpalaiduojančią atmosferą maloniam vakarui praleisti.
Ir pamąstymui. Visgi Panevėžys nėra vien „babilonai“ ir „tulpinių“ gaujos. Greičiau jau „the river of Babylon“, su tulpėm pakrantėse.
| < Buvęs | Kitas > |
|---|
