| Spalio 15 d. VU Komunikacijos fakulteto studentų grupė apsilankė Europos Parlamente (toliau – EP) Briuselyje. Vykusiems studentams buvo skirtas dalinis kelionės finansavimas. Vizito metu vyko susitikimas ir su parlamento nare Laima Liucija Andrikiene. Taip pat studentai nepraleido progos pamatyti architektūros įmantrumu kerinčią Belgijos sostinę, gamtos grožiu pritrenkiantį Liuksemburgą bei žvilgtelti į naktinio Amsterdamo gyvenimą. |  |
Pradžių pradžia
Kiekviena idėja gali virsti realybe, kai atsiranda žmonių, kurie ja tiesiog „užsikrečia“. Pasak kelionės organizatorės, ketvirto kurso archyvistikos specialybės studentės Jūratės Mockutės, mintis rašyti laišką EP seminarų ir vizitų skyriui dėl apsilankymo Parlamente gimė per projektų valdymo paskaitas. Šios paskaitos dėstytoja, KF doktorantė Jolita Steponaitienė, užsiminė apie Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos darbuotojų sėkmę rašant projektą, kurio tikslas – vizitas į EP. Nuspręsta įgytas teorines žinias panaudoti praktikoje ir jau nuo gegužės mėnesio buvo pradėtas aktyvus bendravimas su grupes vizitams priimančiu EP skyriumi. Taigi, gavus finansavimą ir kvietimą apsilankyti EP, studentai ilgai nelaukę ėmėsi organizuoti kelionę ir šių metų spalio 12 dieną kupini entuziazmo „išdardėjo“ autobusu Europos link.
Europos Parlamentas iš arčiau
 |
Po trijų dienų kelionės studentija pasiekė Europos Sąjungos (ES) „širdį“ ir Belgijos sostinę – Briuselį. Šiame mieste įsikūrusios dvi pagrindinės ES institucijos – Europos Parlamentas ir Europos Komisija. Dėl šių esminių dalykų miestas laikomas ir de facto ES sostine. Svarbiausias kelionės tikslas buvo aplankyti Europos Parlamentą. Vos atvykus į EP rūmus, jaunimą pasitiko Europos Parlamento vizitų ir seminarų programos koordinatorė Ieva Valutytė bei europarlamentarė Laima Liucija Andrikienė. Nors ir trumpas, bet šiltas ir kompetentingas europarlamentarės pasakojimas apie darbą svarbiausioje Europos institucijoje paliko gerą įspūdį studentams. |
“Jeigu man nepatiktų, aš čia nedirbčiau. Pradedant darbu komitetuose, baigiant tinklaraščio rašymu – viską darau nuoširdžiai“, – teigė L. Andrikienė. Parlamentarė yra Tarptautinės prekybos komiteto narė, priklauso ryšių su Baltarusija ir EURONEST parlamentinės asamblėjos delegacijoms. Studentams paprašius palyginti darbą Lietuvoje ir Briuselyje, L. Andrikienė pareiškė, jog tarp EP ir Lietuvos Respublikos Seimo yra didelis skirtumas: dažniausiai Seime jos nariai stengiaisi kovoti už partijos siekius, sumenkinti oponentus, o ne priimti konstruktyvius sprendimus, lemiančius geresnę Lietuvos ateitį. EP, nors ir daugiatautis bei turintis didesnį narių skaičių (736), sugeba priimti visai Europai svarbius sprendimus. Reikia tik siekti bendro susitarimo.
I. Valutytė supažindino studentus su Europos Parlamento politine „virtuve“: kaip organizuojamas EP darbas, kokia yra institucijos struktūra, sudėtis bei kaip skirstomas Europos sąjungos biudžetas. I. Valutytė sudomino studentus aktualiomis temomis: karjera EP, Lietuvos pirmininkavimu ES, vertėjų svarba EP ir kt. Įdomu buvo sužinoti, kad EP rūmuose nariai yra susiskirstę ne pagal nacionalines delegacijas, o pagal politines frakcijas. Net 4 iš 12 Lietuvos parlamentarai priklauso didžiausiai Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) grupei.
I. Valutytė supažindino studentus su Europos Parlamento politine „virtuve“: kaip organizuojamas EP darbas, kokia yra institucijos struktūra, sudėtis bei kaip skirstomas Europos sąjungos biudžetas. I. Valutytė sudomino studentus aktualiomis temomis: karjera EP, Lietuvos pirmininkavimu ES, vertėjų svarba EP ir kt. Įdomu buvo sužinoti, kad EP rūmuose nariai yra susiskirstę ne pagal nacionalines delegacijas, o pagal politines frakcijas. Net 4 iš 12 Lietuvos parlamentarai priklauso didžiausiai Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) grupei.
Svetingas Beneliuksas
| Pirmiausia studentai vyko į Liuksemburgą. Šis miestas tikrai gali pasididžiuoti nepaprastu kraštovaizdžiu – uolėti šlaitai, žaliuojantys slėniai, įspūdingi arkiniai tiltai. Liuksemburge aplankytas sostinės senamiestis, miesto gynybiai įtvirtinimai, Dievo motinos katedra. Dalis studentų, paskirtą 2 valandų laisvą laiką pietums iškeitė į apsilankymą Liuksemurgo senamiesčio širdyje – didžiuliame istorijos ir meno muziejuje, kuriame buvo sukauptas senovės ir modernių laikų menas, Liuksemburgo dailininkų darbai, eksponuojami archeoleginiai radiniai, rankraščiai, karinės uniformos, ginklai, monetų kolekcijos, kasdieninės buities eksponatai. Sutikti vietiniai gyventojai papasakojo, jog daugiausia jų dirba bankuose. Taip pat paminėjo, kad dauguma dirbančiųjų Liuksemburge, į darbus važiuoja iš kaimyninių šalių, nes butų nuomos kainos Liuksemburge yra ganėtinai aukštos. |
 |
Po gero pusdienio mažiausioje ES valstybėje keliauta į kaimynę šalį – Belgiją. Briuselio senamiesčio takais vedžiojo ir įdomiausias miesto istorijas pasakojo šalyje daugiau nei dvi dešimtis metų gyvenantis gidas Liutauras, žinomas kaip universiteto dėstytojas
Miestas pribloškė nepakartojama architektūra. Gildijos namai, Karališkasis namas (pranc. Maison du Roi), rotušė (pranc. Hotel de Ville) bei Didžioji turgaus aikštė, kurioje persipina neįprastos gotikos, renesanso ir baroko architektūros stiliai. Po apsilankymo Belgijos sostinėje – Briugės link. Jos istorija mena miesto pakilimą ir nuosmukį: keletą šimtmečių buvusi svarbiausiu Europos prekybos centru šiauriau Alpių, o vėliau tapusi provincialiu Belgijos miestu, Briugė nuo viduramžių nekeitė savo veido.
Vieną populiariausių Briugės pravardžių – Šiaurės Venecija – šiam flamandų miestui lėmė kanalų sistemą, kurti pradėta prieš maždaug 900 metų. Dar aplankę Gentą bei uostamiestį Antverpeną, kelionės dalyviai išsiruošė į „žemąjį kraštą“ – Nyderlandus (Olandiją).
Miestas pribloškė nepakartojama architektūra. Gildijos namai, Karališkasis namas (pranc. Maison du Roi), rotušė (pranc. Hotel de Ville) bei Didžioji turgaus aikštė, kurioje persipina neįprastos gotikos, renesanso ir baroko architektūros stiliai. Po apsilankymo Belgijos sostinėje – Briugės link. Jos istorija mena miesto pakilimą ir nuosmukį: keletą šimtmečių buvusi svarbiausiu Europos prekybos centru šiauriau Alpių, o vėliau tapusi provincialiu Belgijos miestu, Briugė nuo viduramžių nekeitė savo veido.
Vieną populiariausių Briugės pravardžių – Šiaurės Venecija – šiam flamandų miestui lėmė kanalų sistemą, kurti pradėta prieš maždaug 900 metų. Dar aplankę Gentą bei uostamiestį Antverpeną, kelionės dalyviai išsiruošė į „žemąjį kraštą“ – Nyderlandus (Olandiją).
| Studentų grupė daugiausia laiko praleido Nyderlandų sostinėje Amsterdame. Jų nuomone, architektūriniu požiūriu miestas gerokai nusileidžia anksčiau aplankytam Briuseliui. „Nieko nuostabaus – jūrinės valstybės jūrinis miestas su nesibaigiančiais kanalais ir daugybe tiltų bei milijonais balandžių“ – pastebėjimais dalijosi studentė Ingrida Bulovaitė. Amsterdamas tiesiog alsuoja liberalumo dvasia ir stebina nesuskaičiuojama dviračių gausa. |  |
Kelionės pabaigoje vyko apklausa ir balsavimas dėl labiausiai patikusių miestų. Paaiškėjo, kad Amsterdamas sulaukė mažiausiai keliautojų simpatijų. Kodėl taip įvyko, galėjo atsakyti tik patys studentai – „tai miestas, kurį reikia ne pamatyti, o pajusti“.
„Ekskursijos, aplankytos vietos, muziejai ir politiškai svarbiausia Europos institucija EP paliko neišdildomą įspūdį. Jei būtų galima kelionę apibūdinti vienu žodžiu, tai būtų – NEREALU“, - teigė kelionės organizatorė Jūratė Mockutė.
„Ekskursijos, aplankytos vietos, muziejai ir politiškai svarbiausia Europos institucija EP paliko neišdildomą įspūdį. Jei būtų galima kelionę apibūdinti vienu žodžiu, tai būtų – NEREALU“, - teigė kelionės organizatorė Jūratė Mockutė.
| < Buvęs | Kitas > |
|---|
