Tarptautinę dieną be automobilio supratusi, kad neturiu nei dviračio, nei riedlentės, nei pačiūžų, riedučių ar paspirtuko... išriedėjau iš kiemo aparatu, pavertusiu mane maršruto: „namai-automobilis-universitetas-automobilis-namai“ auka, o mano gyvenimą – greitesniu, patogesniu ir... priklausomu.

Ar tikrai XXI a. pilietis be automobilio neįsivaizduoja savo gyvenimo?

Pasukusi Ukmergės g. link, nurimau. Diena kaip visos: Vilnius – vienas didelis kamštis, dienos be automobilio kaip nebūta. 6 km atstumą važiuodama 25 minutes, mąsčiau. O jei šiandien ryte lipai į autobusą? Ar gali teigti, kad laikeisi žaidimo taisyklių?

Diena be automobilio = diena be autobuso = troleibuso ir t.t. Idėja šaukia: „Rinkimės ekologišką judėjimo būdą“, o ne: „Atsikratykime automobilių“.  Ši diena kviečia solidarizuotis ir prisiminti, jog niekas mūsų nesaugos, jei mes patys nesaugosime savęs.

Žiūrėdama pro langą į gatvėje bezujančias transporto priemones supratau, kad jausmas, kai po kojom šiugžda lapai, o plaukuose žaidžia vėjas – nepakartojamas ir visiškai kitoks nei tas, kurį jauti žvelgdamas į rudenėjantį miestą pro automobilio langą.

< Buvęs		Kitas >