Vargšas studentas trokšta ir į skrandį įsimesti šiokio tokio maisto, ir savo sielai leisti palakstyti meno platybėse. Atsidūrus tokioje situacijoje, tenka pasukt galvelę ir rasti tokį sprendimą, kuris patenkintų dvasinius troškimus, bet tuo pačiu nenuskriaustų mūsų ir taip jau susitraukusių skrandžių. Taigi pati susidūrusi su tokia dilema, radau išeitį – nemokamus renginius.

Kai pradėjau gilintis, kilo nemažai klausimų. Ar renginiai tikrai nemokami, o gal tai tik reklaminis triukas, norint pritraukti dėmesį? O jei ši iniciatyva ir pasiteisintų, tai kokia tų renginių kokybė? Gal tik sugaišiu laiką? Norėdama nugalėti smalsumą  ir tuo pačiu „pasikultūrinti“, nusprendžiau per keturias savaites aplankyti keletą skirtingo pobūdžio nemokamų renginių.

Taigi pradėkime nuo to, kaip aš tokių renginių ieškojau. Didžiausiu mano pagalbininku tapo internetas (http://www.nemokamirenginiai.lt/, http://www.vilnius-events.lt/lt/nemokami-renginiai, www.djscene.lt, www.ore.lt, www.cityout.lt ir kt.), tačiau taip pat nemažai sužinojau ir iš skrajučių, rastų CoffeeInn'uose, draugų. Mano aplankytų renginių sąrašas: Improvizacijos grupės „Impro  241“ pasirodymas „Artistuose“; futbolo varžybos tarp VPU ir MRU; teatro klubo „No theatre“  pasirodymas tema - teatro manifestai, siurrealizmas; „Green night“ nakties renginiai; Paskaitų ciklas „Suvaldyk tinginį. 5 žingsniai“, „Artotekos“ kūrybinėse dirbtuvėse „Squatting“ – filmas apie skvoterius;

Neigiami dalykai, kuriuos pastebėjau:

• Susirenka per daug žmonių, sausakimša;
• Į nemokamą renginį atėję žmonės jo taip nevertina, kaip tokio, už kurį moka pinigus t.y. atsistoja ir išeina vidury jo, visąlaik per renginį plepa ar žaidžia telefonu;
• Jei veiksmas vyksta lauke, didelis minusas yra šaltas, lietingas oras, todėl toks renginys tampa mokamu, nes tenka ir arbatą pirkti, kad kūnui šilumą grąžintum, ir daug energijos panaudoti judant;
• Rasti laisvą staliuką ar net į patį renginį įeiti yra sunku;
• Jei vyksta kokiame nors bare ar kavinėje, jis jau tampa nebe nemokamas, nes ten sėdėdamas turi kažką užsisakyti;
• Daugelis iš jų baigiasi vėlai vakare, kai jau nevažiuoja nei autobusai, nei troleibusai, todėl tenka dėdei taksistui mokėti pinigėlius už grįžimą namo.

Teigiami dalykai:

• Nemokamas, taigi kažkur apsilankai, „pasikultūrini“;
• Gali eiti arba neiti į renginį (sugalvoti paskutinę sekundę), o tas, už kurį mokėjai pinigus, tarsi verčia tave jame apsilankyti;
• Būna nemokamų užkandžių;
• Susitinki bendraminčių;
• Dažniausiai tokie renginiai būna netradicinio pobūdžio, temų, todėl gauni galimybę praplėsti savo pasaulėvoką;
• Apsilankai dar nelankytose vietose;
• Nereikia iš anksto planuoti, pirkti bilietų;
• Kokybė niekuo nesiskiria nuo tų, už kuriuos reikia mokėti pinigus.

Ir pabaigai noriu priminti, kad nemokamų renginių vyksta tikrai nedaug, o net ir tie, į kuriuos įėjimas būna nemokamas, vis tiek kažkiek kainuoja (nuvykimas-grįžimas, užsisakymai iš baro/ kavinės ir kt.). Aš tikrai dar kartą norėčiau apsilankyti panašaus pobūdžio renginyje, tačiau, manau, kad neverta „nurašyti“ ir mokamų renginių, juk ir menui reikia paramos.

< Buvęs		Kitas >