Gintarė Latvytė (šiemet baigusi leidėja):
Visų pirma norėčiau pabrėžti, jog ne pelno organizacijos būna ne tik studentiškos. Studijų metais priklausiau VU bibliotekos darbo grupei, bendradarbiavau – darbavausi su Lietuvos leidėjų asociacija, Jaunimo alternatyvios kultūros centru, o dabar dirbu Vilniaus universiteto radijuje „Start FM“. Jis yra vienas iš VU SA inicijuotų projektų. Tiesa, ne visos jaunimo iniciatyvos turi organizacijas. Pavyzdžiui, leidybos studijų programos studentai nuo 2005 m. aktyviai organizuoja specializuotus renginius „Leidžiam“, „LeiDi“, dalyvauja Vilniaus knygų mugėje, bet savo organizacijos neturi. Taigi aš manau, kad iniciatyva ir yra esminis dalykas, vedantis į priekį, o organizacija yra kaip priemonė, palengvinanti darbą ir sudaranti daugiau galimybių tų iniciatyvų realizacijai.
Pirmaisiais metais universitete intensyviai dalyvavau fakultetiniame KF padalinyje: redagavau KomFakas.lt straipsnius, studentų atstovybėje buvau tarptautinės srities koordinatorė, taipogi buvau fakulteto Taryboje. Jaučiu, kad išmokau daug, o dar daugiau... tik išmoksiu.
Ne pelno organizacijos sudaro puikias galimybes savarankiškam darbui ir padeda pamatus nepriklausomos ir mąstančios asmenybes augimui. Kadangi tai dažniausiai savanoriškas darbas, retai kada būna griežtai nustatytos tavo pareigos, darbai, kuriuos turi padaryti, ar darbo valandos. Turi būti noras ir iniciatyva, tu pats turi norėti padaryti kažką geriau ir kitaip, nei buvo daroma iki tol. Tai yra gana sunku: pačiam susivokti, kad yra ką veikti. Jei per sunku, galima tiesiog dirbti mokamą darbą, ten būti nuolatos kontroliuojamam ir atskaitingam kitiems. O tada keikti tuos „kitus“, jei kas nesiseka ar nepatinka – taip tiesiog lengviau.
Savarankiškas darbas, apie kurį kalbu, išmoko mąstyti ir drąsiai susidurti su pačiais įvairiausiais iššūkiais. Taip pat per tokio tipo darbus yra sukaupiami labai svarbūs kontaktai, mokomasi iš savo ir kitų patirties. Nuolatinis kritinis mąstymas, nuolatinis tobulėjimas.
Be to, ne pelno organizacijos, ypač studentiškos, yra puikus startas įsiliejant į darbo rinką. Čia gali drąsiai bandyti realizuoti net keisčiausias savo idėjas, išmokti kolektyvinio ir individualaus darbo. Aš asmeniškai, net dirbdama apmokamą darbą, jau keturis metus nuolat užsiimu savanoriška veikla įvairiose organizacijose. Nes tai ne tik praktika, bet ir savirealizacija.
Monika Sičiūnaitė (VU SA Prezidentė)
Apie atstovybę žinojau dar būdama mokykloje ir vos įstojusi įsitraukiau į jos veiklą, net negalvodama, verta ar ne. Labiausiai „užvežė“ tai, kad tiesiogiai gali padėti studentui. Jis ateina, paklausia ko nors, o tu jam atsakai arba kitais būdais sprendi problemą. Man tai davė daug pasitikėjimo savimi ir stimulą veikti toliau. Dabar, aišku, tenka spręsti ir prisiliesti prie dar didesnių studentų problemų tiek Vilniaus universiteto, tiek nacionaliniame lygmenyje. Tik gaila, kad tie klausimai dažniausiai išsisprendžia ne taip greitai kaip norėčiau, tam reikia daug pastangų ir kantrybės. Na, organizacija gali duoti daug, tačiau kiek iš jos sugebėsi pasiimti – tai jau kiekvieno žmogaus reikalas. Nauda yra didelė. Visų pirma, tobulėji kaip žmogus įvairiose srityse, mokaisi iš kitų ir mokai kitus. Aš bendrauju su daugybe skirtingų žmonių ir kasdien atsiduriu vis kitokiose, dažnai ir labai netikėtose, kurioziškose situacijose. O tai užgrūdina. Studentai jungiasi į organizacijas dažniausiai matydami naudą sau ir nišą, kur jie gali realizuoti save. Jei studentas nori kažką duoti ir gauti iš organizacijos, jis dažniausiai ir ateina. O mes siekiam, kad ir tie studentai, kurie neateina į organizaciją būtų aktyvūs, sektų aktualią jiems patiems informaciją ir gebėtų išsakyti savo nuomonę.
Vaidas Jakutis (trečiakursis informologas):
Šiuo metu priklausau fakulteto Studentų mokslinei draugijai. Kodėl? Tiesiog ne viskas turi būti paremta materialiais dalykais. Jeigu rimtai žiūri į organizaciją, kurioje darbuojiesi, ir atiduodi dalelę savęs, tai tikrai teikia dvasinio peno. Manau, kad kiekvienas iš mūsų bent kartą, bent trumpam turėtų padirbėti kokioje nors ne pelno siekiančioje organizacijoje. Tiesą pasakius, neįmanoma net išvardinti visų tokių organizacijų teikiamų pliusų... Tai yra gera galimybė realizuoti save, išsiaiškinti gebėjimus, kokioje veikloje esi geriausias ir kuri tau labiausiai tinka/ patinka. O tuomet belieka tik tobulintis. Taip įgyji darbo įgūdžių, kurie ateityje bus svarbūs ne tik tau pačiam, bet ir darbdaviui.
Būnant organizacijoje gali įgyvendinti savo idėjas, kurių nerealizuotum vienas. Atsiranda naujas pažinčių ratas: žmonės, su kuriais esi organizacijoje bei žmonės iš šalies, su kuriais susiduri dirbdamas. Taigi, taip tarsi „kaupi savo paslaugų banką“, kuriuo atėjus laikui galėsi pasinaudoti. Na, o svarbiausia, matyt, yra tai, kad įvairiais būdais gerini savo socialinę aplinką ir padedi tos aplinkos ribose esantiems žmonėms.
Ilona Griniūtė (ketvirtakursė leidėja):
Prisidėti prie Komfakas.lt komandos labiausiai paskatino pažintys. Taipogi, norint patekti į rimtas svetaines, kurios moka bent šiokį tokį atlyginimą, nėra lengva. Turi pereiti atranką, turėti patirties. Aš jos neturėjau... Dar vienas aspektas – tai ne šiaip eilinė svetainė, su kuria neturi jokio ryšio, Komfakas.lt yra mūsų fakulteto neoficialus veidas. O tai, kad neoficialus, reiškia puikią terpę veikti ir tobulėti, net pradedant nuo nulio.Kadangi vieno svarbiausių dalykų – pinigų – čia niekas nemoka, pagrindinis dalykas, kurį turi turėti, norėdamas prisidėt prie tokios organizacijos, yra stipri vidinė motyvacija. Taigi ieškai savo vietos, sričių, apie kurias nori daugiau sužinoti, tobulini ir išbandai save. Mano patirtis, kurią gavau iš Komfakas.lt tai – darbas komandoje, mokėjimas prisitaikyti prie kolegų, pažintys su įdomiais žmonėmis, žurnalistiniai įgūdžiai, padėję užmušti kai kurias baimes, administravimo, redagavimo įgūdžiai, idėjų generavimo subtilybės ir daug kitų naudingų dalykų. Net neabejoju, jog jie visi ateityje man pravers.
Mano nuomone, studentui tikrai verta prisijungti prie ne pelno siekiančių organizacijų veiklos. Tai, kad negausi atlygio pinigais, nereiškia, jog išvis negausi jokio atlygio. Pinigai tėra tik skaitinė įdėto darbo išraiška, tuo tarpu įgyta asmeninė patirtis daug reikšmingesnė, nepamainoma ir išlieka visam gyvenimui.
