Mielas Studente, ar pameni laikus, kai prieš būrį mamyčių dainuodavai „Tau, mano Mamyte, pirmieji pirmieji žiedai...“ ? Ar dažnai tai bedarai, tiksliau, reiktų klausti, ar dar bedarai taip? O ar dažnai atneši laukinių žibuoklių, pienių ar pirktinių rožių Mamai? Jei ne taip ir dažnai, prisimink, kad gegužės pirmąjį sekmadienį privalai tai padaryti. Bet ne priverstinai, o nuoširdžiai ir šiltai. Pasveikink savo Mamą su Jos diena ir primink, kaip Ją myli ir gerbi.
Taip ir amžinoji studentė Vanda darys. Matė ji, kad miškeliuose dar žydi žibutės. Grįš ji namo ne vien tam, kad tėviškės pietų, ne pirktinių, o šeimos rankom padarytų, pavalgytų. Ne tik gulės ir ilsėsis nuo to baisiojo žodžio „mokslas“. Svarbiausia, ko ji grįš namo, – tai parodyti Mamai, kokia ši moteris yra svarbi ir niekada neužmirštama. Pasveikins ir Močiutes, kurios ją per atostogas ganydavo ir penėdavo, sakydamos: „Jetau, vaikeli, kaip tu atrodai, pavalgyk, pavalgyk, kad veidą atgautum!“. Vanda to nepamirš.
Galų gale, niekas to nepamirš. Simboliška, juk prasideda pats gražiausias mėnuo. Sekmadienį, kai visi turi ilsėtis, padaryk mamai kavos ir atnešk į lovą. Nupirk mėgstamiausių jos saldainių ir apkabinęs pasakyk, kaip Jos tau visada reikia. Šios dienos tikslas nėra pravirkdyti Mamą džiaugsmo ašaromis. Tačiau, jei jau taip nutiks, bus geras ženklas. Sakoma, kad vaikai – gyvenimo gėlės. Tai bent jau tą sekmadienį, studente, padovanok tam žmogui gėlių, kuris užaugino tave.
Vanda, ta begėdė, kartais pamiršta, kad reikia priminti Mamai, kokia ji nuostabi. Kartais jai svarbiausia tik ji pati. Dažnai ir paskambinti pamiršta ar pyksta, kai Mama klausia jos, kaip studentei sekasi svetimame mieste. Bet būna, kad Vanda susipranta, atsiprašo. Tą ji ir darys pirmąjį gegužės sekmadienį, nes Mama jai svarbi. Kaip ir kiekvienam iš mūsų. Tad nebūkim kitokie, nei turim būti – pasveikinkim, apkabinkim ir nuvalykime mamų džiaugsmo ašaras, kai jos lovose gers gardžią vaikų pagamintą kavą.
| < Buvęs | Kitas > |
|---|
