„Alias“ kova KomFakas.lt redakcijoje
 |
Praėjusį trečiadienį KomFakas.lt patalpas šeštame aukšte užplūdo laukti ir garbingi svečiai. Visi jie norėjo pasveikinti ten įsitaisiusį mažylį, kuriam tądien sukako treji metukai. Taip, aš kalbu apie KomFakas.lt tinklapį. Gimtadienio „salė“ buvo papuošta balionais, sveikinimų lenta ir panašiais niekučiais, kurie sukūrė šventišką atmosferą. Pasveikinti mūsų susirinko dekanas, prodekanės, profesorius, SMD prezidentas, KFSA atstovai. |
|
Oficialius žodžius tarė mūsų gerbiama redaktorė ir atvykusieji. O po to prasidėjo tortų, arbatos ir panašių dalykėlių naikinimo metas – juk koks gimtadienis be skanumynų. Tačiau mūsų redakcija svečiams buvo paruošusi šiokį tokį siurprizą. Buvo sudarytos trys komandos, kurių kiekvienai vadovavo vienas iš įtakingų svečių. Ir tuomet prasidėjo… ALIAS žaidimo kova. Užvirė nesuvaidintos aistros, mat kiekviena komanda norėjo pranokti savo varžovus. Pasibaigus dviems ratams buvo nuspręsta suskaičiuoti balus ir išsiaiškinti nugalėtojus. Minimalia persvara nugalėjo doc. dr. Z. Atkočiūnienės komanda, kuri laimėjo stebuklingojo KomFakas.lt eliksyro. Po geros valandėlės dar kiek pasėdėję svečiai nusprendė po truputį skirstytis ir taip užbaigė oficialųjį KomFakas.lt gimtadienio paminėjimą. |
 |
 |
 |
 |
 |
Neformalaus draugo neformali kelionė į Švenčionis
Miegaliams ankstyvą šeštadienio rytą Vilniaus autobusų stotyje susirinkome mes, gimtadienio švęsti susiruošę KomFakas.lt žmogeliukai. Jau iš pat pradžių rytas pateikė mažumėlę adrenalino – perkant bilietus į Švenčionis, kur buvo planuojama grandiozinė gimtadienio fiesta, kasininkė užmiršo, jog prieš ją stovi studentų šūsnis ir kasos aparate teko išvysti nestudentiškus skaičius. Tiesa, moterėlė greitai susizgribo ir su puskaininiais bilietais susėdome į autobusą, vežantį reikiama kryptimi. Laidydami po autobusą pokščiukus nepastebimai privažiavome Cirkliškį mūsų stotelę, kur buvome pasitikti. Nusikratę autobusinę šilumą tipiniu lietuvišku keliuku pajudėjome apžvelgti namo, kuriame vakare turėjo būti švenčiamas gimtadienis. Susipažinę su juo iškart patraukėme į miestą, kur buvo numatyta šventė „Rudens kermošius“, o ir šiaip norėjosi dar nepažintą žemę ištirti. Kadangi kai kurių skrandžiai pradėjo įkalbinėti kojas ieškoti užkandinės, tai ir patraukėme visi į vietinį „kabaką“, kuris pasižymėjo pakankamai žemomis kainomis, tačiau atitinkamai lėtu aptarnavimu. O gal vis dėlto ten niekas nesitikėjo sulaukti net dešimties alkanų burnų? Tegu tai liks klausimas nuošalyje, nes galiausiai sulaukėme savo pietų, kurie buvo išties verti sugaišto laiko. Tiesa, sėdėdami „kabake“ pralaukėme visą padoresnį orą, kadangi tik išėjus laukan mus pasitiko lietus, lydėjęs viso likusio pasivaikščiojimo po miestą metu. Galbūt todėl tik šiek tiek apsišniukštinėjom šventės teritorijoje ir patraukėme atgal į gimtadieninius apartamentus. Kelionė atgal buvo tolima, šlapia (tiesiogine prasme), tačiau pakankamai linksma, kaip ir dera KomFakas.lt kolektyvui.O laikas bėgo greitai, ir atėjo metas vakaroti ir naktinėti. Tai atnešė tikrai daug gerų emocijų – visi draugiškai bendravome, žaidėme, juokavome ir panašiai. Kadangi vakaro tema buvo pasaulio tautos, visi dalyviai pasipuošė savaip. Visgi labiausiai dominavo dailiosios Rytų Azijos atstovės, kurios nepabijojo atstumo ir atvyko į šią fiestą. Šventę įsiūbavo meksikietiškai erotinė vieno iš gimtadienio dalyvių pasaka, kuri galbūt mūsų ainių bus užrašyta po daugel metų. Žodžiu, visi linksminomės nuoširdžiai bei dalyvavome begalėje žaidimų ir atrakcijų, kurių visų nė suskaičiuoti neįmanoma. Taip pamažu visų akys apsiblausė – vadinasi, metas miegučio. Dar šiek tiek paplepėję kiekvienas išsibarstėme po savus sapnus.
| < Buvęs | Kitas > |
|---|
