Prisiminkite animacinio personažo iš filmo „Šrekas“ išverstas dideles mielas akis (nors taip jis galbūt ir siekė savanaudiško tikslo), kurioms atsispirti nei teoriškai, nei praktiškai buvo neįmanoma. Deja, realiame gyvenime šis fokusas gyvūnams retai suveikia, o kai kurie šeimininkai atsikrato augintinių tarsi kokių šiukšlių... Betrūktų dar vieno konteinerio su užrašu „Panaudoti gyvūnai“.

Tikriausiai žmogus visad pristigs atsakomybės jausmo, nes įsijausti į kito kailį  nebesugeba. Jis juk ne gyvūnas, o Homo sapiens sapiens – protingasis žmogus. Toliau neplėtodami šio klausimo, kuris krenta kiekvienam asmeniškai ant pečių, galime bent pasidžiaugti, jog savo pačių sukeltas problemas žmogus paprastai randa kaip išspręsti. Kol kas konteinerio nebereikalingiems gyvūnams neprireiks – Gyvūnų Globos Tarnyba jau internete (http://www.pifas.org/).

Ši organizacija padeda surasti ir grąžina dingusius augintinius, suranda gyvūnams laikinus šeimininkus, taip pat ieško naujų nuolatinių šeimininkų. Virtualiuose „Pifo“ globos namuose talpinami skelbimai apie rastus gatvėse ar atsisakytus auginti gyvūnus (dažniausiai tai šunys ir katės), pateikiama kita naudinga informacija, aktualių leidinių apžvalgos, patarimai kaip auginti, prižiūrėti gyvūnus. Taip pat norint padėti žmonėms, susidūrusiems su problemomis auginant šuniuką ar katę, veikia šunų ir kačių elgesio problemų konsultacijų linija. Jei kils noras prisidėti prie šios veiklos, galite tapti „Pifo“ savanoriais, laikinaisiais globėjais, paremti reikalingais daiktais ar pinigais. O geriausia, ką galite pasiūlyti – šiltus namus ir dėmesį paliktam gyvūnėliui.

Žinoma, tokių neabejingų benamiams ar pasimetusiems gyvūnams organizacijų vis daugėja: veikia gyvūnų globos organizacija „Lesė“, viešoji įstaiga „Gyvūnų namai“, Lietuvos gyvūnų globos draugija, įvairių veislių šunų ir kačių mėgėjų klubai, gyvūnų mylėtojų asociacijos. Kuo daugiau informacijos bus platinama internete ir kitur, tuo daugiau apie problemą sužinos visuomenė. Juk mes ir prisijaukinome laukinį katiną, mėgusį vaikščioti vieną. Tad turėtume jausti didesnę atsakomybę – mūsų pasaulis gerokai svetimas palyginus su tikruoju „motinos gamtos“ prieglobsčiu...