Aktualijos

Žingsniuoju vieną vėsų vakarą Vilniaus gatve, užsuku į barą. Mano taikinys – Arnas Šimonis, verslo informacijos vadybos trečio kurso studentas, dirbantis krepšinio teisėju bei su kolegomis organizuojantis beer pong‘o turnyrus. Nors mintys sukasi apie karštą arbatą, mano rankose atsiduria susišaudyti varniukai... Ir istorija prasideda.

Dalinimosi automobiliu paslauga „eCito“ pradedama teikti naujam rinkos segmentui – sostinėje studijuojantiems studentams. Mašiną galima išsinuomoti ir iš Saulėtekyje esančios Vilniaus universiteto ekonomikos, teisės bei fizikos fakultetų stovėjimo aikštelės.

Kaip ir kiekvienoje naujoje aplinkoje, pirmieji žingsniai bendrabutyje nedrąsūs – sunku suvokti, kad šis aukštas pastatas su daug mažų kambariukų bus tavo namai! Ir čia labai daug jaunų žmonių! Kiekvienas iš jų pradės gyventi savarankiškai, pagaliau išlįs iš mamos skverno, o tai juk yra įvykis kiekvieno pirmakursio (ir ne tik) gyvenime.

Vargšas studentas trokšta ir į skrandį įsimesti šiokio tokio maisto, ir savo sielai leisti palakstyti meno platybėse. Atsidūrus tokioje situacijoje, tenka pasukt galvelę ir rasti tokį sprendimą, kuris patenkintų dvasinius troškimus, bet tuo pačiu nenuskriaustų mūsų ir taip jau susitraukusių skrandžių. Taigi pati susidūrusi su tokia dilema, radau išeitį – nemokamus renginius.

Komfakas priot – skamba tiek iš pirmakursių, tiek iš vyresnių, bet aprimus euforijai, pasidalinus įspūdžiais, turbūt ne vieno galvoje šmėsteli mintis – ką veiksiu pasibaigus studijoms? Ar teks dirbti tik leidyklose? Būtent todėl nusprendžiau pakalbinti žmones, kurie jau baigė šias studijas. Ir... teko išgirsti įdomių nuomonių. Pasirodo, jog šiandien leidybos diplomą turinčių žmonių galime atrasti ir Lietuvos leidyklose, ir tęsiančių studijas užsienyje.

Draugiškas, spalvingas, išsamus ir patrakęs Neformalus Tavo draugas KomFakas.lt bręsta kaip aukščiausios klasės vynas. Jo sukauptos informacijos gausa jau laužo serverio plieninius rėmus, jo draugų ir giminaičių nebesuskaičiuotume ant vienos rankos pirštų, jo visur pilna, jį žino, jis trykšta gyvybe kaip penkerių metų vaikas. Juk būtent spalio 1–ąją jam tiek ir sukanka. Taigi, dėmesio, šia iškilminga proga perversime spalvingą keturių metų KomFakas.lt  gyvenimo albumėlį ir smalsiai žvilgtelėsime į ateities perspektyvas.

Skaityti daugiau... Komentarų (1)

„Pagaliau ir aš studentas!“; „Aš čia visiškai žalia – kaip ir matiekoj...“; „Pirmakursiai, jungiamės ir darom KĄ NORS.“  Tokiomis mintimis mirgėte mirga visos internetiniuose tinklalapiuose nulių sukurtos grupės, pokalbiai elektroninėse konferencijose ir pavieniai apmąstymai važiuojant į paskaitas autobusu, troleibusu ar nuosava transporto priemone („Aš ne buožė, tiesiog pirmakursis studenčiokas, iš paskutinių santaupų nusipirkęs ekonomiškesnę mašinytę.“) Pirmasis nulių mėnesis studentų visuomenėje = pirmosios mintys iš serijos „kur aš čia įlipau ketveriems metams?“, pirmieji svarstymai mesti pasirinktą specialybę, pirmieji pasipiktinimo „man sakė, kad čia viskas bus visai kitaip“ pliūpsniai. Ech, net nostalgija apėmė...