Fizikos fakultetas. Aštuntas aukštas. Vaizdas į Vilnių ir krentantį sniegą. Šalia manęs ant sofutės – trečiakursis leidėjas Domas Strupinskas ir diktofonas. Kalbamės apie Make it Real – Komunikacijos fakultete užgimusį projektą, išaugusį iki muzikos grupės. Kas, kaip ir kodėl prasidėjo, kas vyksta dabar ir ko galime tikėtis ateityje.

Priešistorė. „Make it real“ projektas gimė iš idėjos suteikti Komunikacijos fakulteto studentams galimybę realizuoti save ne organizacinėje, bet meninėje veikloje. Atsirado nemažas būrelis entuziastų, kurie ketino išleisti kompaktinį diską, „susukti“ vaizdo klipą, paleisti svetainę interneto platybėse. Vėliau net buvo kilusi mintis išleisti lietuvškos tautosakos knygelę. Tačiau, kaip dažnai pasitaiko, bedirbant žmonių motyvacija ėmė mažėti ir iš viso projekto liko tai, kas liko: daina ir klipas, o vėliau iš to susibūrė muzikinis projektas, kuris labai rimtai pretenduoja tapti klausytojų mėgstama ir daug žadančia muzikos grupe.

Taigi kas sudaro tą jaukų „Make it real“ būrelį? Grupės sudėtis pagal Domą:

Ievutė – grupės vokalistė, atsiradusi joje visiškai atsitiktinai: „Išgirdau mažytę mergytę dainuojant viename studentiškame pasisėdėjime ir pakviečiau į atranką. Ji buvo pati nedrąsiausia, dainuoti ėjo paskutinė, nes labai nepasitikėjo savimi, tačiau kai uždainavo priedainį, mane net nutvilkė – buvo būtent tai, ką aš įsivaidzavau, tai, ko reikėjo“. Domas teigė, kad Ieva turi savotišką dainavimo manierą ir didžiulį potencialą, bet vis tiek dar kartais šiek tiek pristinga pasitikėjimo savimi, todėl kolegos ją nuolat palaiko ir skatina bei myli už jos nuoširdumą.

Garo ­– „scratchuotojas“ – patefonistas. Grupės „tėvelis“, prižiūrintis visus įrašinėjimo procesus. „Labai įdomus žmogus. Jis stebina savo ramybe: gali visą dvi–tris valandas trunkančią repeticiją nepratarti nei žodžio, stovėti, šypsotis, per visą tą laiką vos keletą kartų paliesti plokštelę, bet nuo to kaifuoti ir mėgautis procesu.“ Garo veda laidą radijo stotyje Start.fm „Skraidantis radijas“. Anot Domo, tai geriausia nesąmonių laida, kurios vedėjai tiesiog tobulai sugeba malti liežuviu egzistencinėm temom ar apie pasaulio aktualijas, į viską žvelgdami kitu kampu.

Miglius-Mantas – buvęs „Sporto“ gitaristas, be Make it real‘o grojantis ir projekte „The Fly“. Profesionalas, kuris puikiai jaučia muziką. „Jis turi gerą energetiką, visada pozytivus, juokauja. Savitai groja gitara: vengia įvairių efektų, stengiasi nesijungti jokių aparatų, kurie dabar labai populiarūs. Jis sugeba paimti elektrinę gitarą, niekaip jos nekeisti ir išgauti puikų garsą.“

Dukas – elektroninis muzikos palaikymas, „sempluotojas“. Žmogus, puikiai išmanantis kompiuterius ir techniką apskritai: kaip teigė Domas, gavęs plaktuką padarytų viską. „Dukas – genijus, aš visada jį taip vadinsiu. Labai labai meniškas, su polėkiu, kūrybingas, kol nesusigyveni, gali būti nesuprantamas. Be to, daro nuostabius video.“

Domas – „Make it real“ pradininkas, idėjų „varikliukas“, pagrindinis dainų kūrėjas. Dabar jau lyg ir exbūgnininkas, potencialus antrasis grupės vokalistas arba (kontra)bosistas. „Niekada nejaučiau kūrybinių kančių, aš tuo mėgaujuos, nereikia daužyt galvos į sieną. Visą gyvenimą kūriau kažką: mokykloj grodavau, vaidindavau, dalyvaudavau daugybėje meninių projektų. Atvykęs į Vilnių ėmiau daug bendrauti su kuriančiais žmonėmis. Dabar kartais tenka įgarsinti LMTA studentų darbus, dirbu kūrybiniu konsultantu. Ilgą laiką bandžiau neigti savo menišką prigimtį, bet dabar jau supratau, kad nuo savęs nepabėgsi.“

Beje, pirmieji žodžiai, kuriuos ištarė Domas, išgirdęs klausimą apie grupės sudėtį buvo: „Žmonės nuostabūs“. Ir iš tiesų kalbant su vaikinu atrodo, kad grupės nariams yra be proto gera būti, dirbti ir kurti kartu. „Svajonių komanda, kurios bet koks kūrėjas nori“.

Apie šį muzikinį projektą klausytojai sužinojo, kai vaizdo klipas buvo įdėtas į " target="_blank">„youtube‘ą“ . Tada grupė sulaukė ir teigiamų internautų komentarų, ir kvietimų į koncertus. Dabar jų klipą gali matyti ne tik internautai, bet ir MTV žiūrovai. Domas pasidžiaugė, kad jiems per neilgą grupės gyvavimo laikotarpį jau pavyko sugroti geriausiose Vilniaus vietose, tad apie koncertus ir pasikalbėjome. „Kai maniau, kad projektas visai išrutuliotas, turėjom koncertą „Intro“. Po to sekė pasirodymas „Tamstoj“ – mums teko galimybė apšildyti atlikėją John Kenedy iš Didžiosios Britanijos. Tada dar neturėjom nusistovėjusio repertuaro, daug improvizavom ir pats kolektyvas buvo labai „šviežias“, tad buvo baisu eiti groti prieš tokią žvaigždę, bet tikrai gerai pasirodėm, patys žavėjomės savo sėkme.

Suomijos nepriklausomybės proga grojom Šiuolaikinio meno centro kavinėj. Tas koncertas įsiminė, nes buvo labai mažai vietos, bijojom, kad nebūtų pernelyg daug garso, bet visai be įgarsinimo groti negali, nes tada ne viskas girdėsis. Neturėjom galimybės net pasitikrinti garso prieš pradėdami koncertuot. Sustojom, žmonių daug ir nėra jokio barjero. Pradedam groti ir girdim, kad skamba idealiai. Tai buvo vienas jaukiausių mūsų vakarų. Gruodį dar turėjom galimybę groti „Milk bare“, gavom apšildyti cock-rock-disco stiliaus muzikantus „About“. Man tai labai energinga, kitokia muzika, kitoks požiūris. Dar kartu grojo „FusedMark“: man jie elektronines muzikos etalonas. Groti tarp tokių grupių – ypatingas jausmas.“

O ko grojant scenoje būna daugiau: streso ar „kaifo“? „Gerai, kai būna tinkama proporcija. Kiekvienas koncertas yra stresas, ypač jei tenka groti su gerom grupėm, kurios tau yra autoritetas, o tu nesi profesionalas. Ievutei scenos baimė iš viso tinka, nes kai ji jaudinasi, jos balsas įgauna dar gražesnį atspalvį. Bet kokiu atveju, scenoje pateiki savo kūrybą ir tu nežinai, kaip ją priims. Bet tai įdomu: o gal patiks, gal persiduos mūsų nuoširdumas. Mes nesistengiam saldainiais apdalinti publiką, tiesiog grojam nuoširdžiai ir dalinamės tuo, ką turim. Kol kas žmonės tai priima tik teigiamai. Pavyzdžiui, koncertas ŠMC. Buvo jauku, jautėm begalinį palaikymą. Matėm žmones, kurie stovėjo, žiūrėjo į mus ir šypsojosi, o jų akys buvo tokios geros geros. Mes, būdami scenoje, stengiamės palaikyti ir vienas kitą, pabendrauti, susimirksėti. Juk kiek yra atlikėjų, kurie groja gerai, bet, kai ateini į koncertą, nori iš ten dingti, nes jauti kažkokį šaltumą.“

O kokios muzikos mylėtojai yra grupės nariai? Kaip jie supranta muziką ir kaip siekia groti? „Visi grupės nariai yra labai skirtingos ir didžiulės asmenybės. Mes visi vieni kitiems esam labai diplomatiški, bandom apjungti idėjas ir judėti bendra kryptimi. Aš labiau esu jazz atstovas, Garo – trip hopo, hip hopo, Bristolio scenos mėgėjas, Miglius – rokeris. Ievutė klausosi visko ir tai savaip supranta, interpretuoja, todėl dainuoja savitu stiliumi. Nors esam atviri idėjoms, kol kas stengiamės laikytisi kietesnės formos, nenuklysti per giliai į eksperimentus.

Pastebiu, kad daug muzikantų nori groti daug: daug garsų, daug natų, kurie nebūtini. Juk galima groti vos porą natų, bet jos bus būtent tokios, kokių reikia, mes stengiamės to siekti. Nuostabu ir tai, kad mums nėra nusispjaut į tai, ką darome, bet nėra ir perdėto perfekcionizmo, mes vertinam „imperfect beauty“ (netobulas grožis), kai lieka kažkokių klaidelių. Iš pradžių gal ir buvo noras groti švariai, bet kai viską išgrynini, prarandi savitumą. Mes nenorim būti tobuli ir nebūsim, būtent tuo išlikdami gyvi.

Tai, ką darom, pirmiausia darom dėl savęs ir mums svarbiausia jausti malonumą. Džiugu, kad tai patinka žmonėms, bet jei ir nepatiktų, grotume toliau – patys sau. (Matyt, ši lakštingala iš tiesų negali nečiulbėti). Keista, kai kurdamas, reikšdamas savo ekspresija, jausmus bandai kažkam patikti. Jei jauti kažką ir nori apie tai rėkti per kažkokį kūrinį, negali galvoti apie tai, kaip tai priims, nes tada pradėsi filtruoti idėjas, save riboti ir tai nebus tikra. Iš mūsų turbūt niekas rimtai negalvoja apie muziką kaip pragyvenimo šaltinį. Tad tai yra tik savęs išrėkimas.“

Pabaigai apie artimiausius grupės planus. MIR ketina išleisti savo dainų albumą. Tiesa, jis bus nekomercinis ir prekybos vietose nepasirodys. Tai bus tiesiog dovana sau. Jie jau atmetė „Koja Records“ pasiūlymą dėl albumo leidybos, nes nenorėjo įsipareigojimų ar priklausomybės nuo prodiuserių, kurie aiškintų, kaip reikia groti, kad patiktum klausytojams, ir pasirinko Start FM. Grupė norėtų parengti pilną koncertinę programą, kad galėtų ne tik pagroti kelias dainas kitų grupių koncertuose, bet ir pakviesti klausytojus pasimėgauti būtent jų kuriama muzika. Balandį muzikantai atidarys Kauno kino festivalį „Stop“, po to dalyvaus elektroninės muzikos festivalyje „Regeneratorius“. Taip pat ketina turėti savo internetinius namus: tinklapį, kuriuo kontaktuos su pasauliu. (Dabar daugiau informacijos apie juos galite rasti čia.)

Ir dar kalbėjomės apie šį bei tą: ir apie Mocartą, ir apie Start FM , ir apie vaizdo klipus, ir apie debesis („O, žiūrėk, žmogus guli, matai? Rodo liežuvį...“), bet tegul tai ir lieka ant aštunto aukšto sofos.