|
|
 |
Kas yra Expo paroda?
Expo yra pasaulinė paroda, kurioje didžioji dalis valstybių pristato save. Šiais metais Expo vyko Ispanijoje, Zaragozos mieste. Savo paviljonus turėjo 107 valstybės, o pagrindine tema tapo „Vanduo ir darnus vystymasis“. Prieš du metus veiksmas vyko Japonijoje, o po dviejų metų (2010 m.) turėtų būti Kinijoje, Šanchajaus mieste.
Kaip atrodė Lietuvos būstinė?
Lietuvos paviljonas buvo įsikūręs antrame aukšte. Pagrindiniu akcentu tapo lietaus imitacija – kompozicija, kurią visi vadino „Lietaus namais“. Turėjome tokį tunelį, kuriame buvo įrengti detektoriai: kai į jį užeidavo žmonės, automatiškai pradėdavo lyti. Jūs tik įsivaizduokit: ateina parodos lankytojai, prie tavęs nusirengia ir su maudymosi kostiumėliais lekia atsivėsinti. Ispanams tai labai patiko, jie ten taškydavosi ir klykaudavo kaip maži vaikai. Chaosas. Galiausiai buvo pradėta normuoti norinčiuosius užeiti :).
Koks bendras visos parodos vaizdas žiūrint Tavo akimis?
Stengiausi visus paviljonus apeit, apžiūrėt šią parodą. Deja, mūsų kaimyninių šalių – Latvijos ir Estijos – išvis nebuvo. Kai kur buvo pristatomi tik regionai, pavyzdžiui, Lotynų Amerikos šalys, Karibų salos ir pan. Lietuvos būstinė išties buvo viena įspūdingiausių, nes mes pateikėm ne tik lankstinukus, informacinius stendus, bet ir gyvą instaliaciją. Kartais baigdavom darbą anksčiau ir keliaudamos iš parodos girdėdavom, kaip lankytojai tarpusavyje šnekasi: „Einam į Lietuvos paviljoną – ten vėsu.“ Aš manau būtent dėl to lankytojai ten ir subėgdavo, nes karštis siekdavo net keturiasdešimt laipsnių. Pati paroda vyko birželio – rugsėjo mėnesiais ir per tą laiką mūsų paviljone apsilankė 820 tūkstančių lankytojų. O visą Expo parodą aplankė 5,5 milijono lankytojų. Lietuva ne tik dalyvauja, bet ir puikiai pristato save pasaulio mastu, tai įrodo ir mano pateikti skaičiai.
O kas dar buvo siūloma parodos lankytojams?
Kiekvieną dieną ateidavo lankytojai, kuriuos su Lietuva ir parodoje esančiu stendu supažindindavo gidai iš Lietuvos. Turėjom informacinių leidinių ispanų, anglų kalbomis. Kas be ko, „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ buvo reklamuojama. Buvo atvykęs toks vyrukas, kuris grojo prie pat paviljono su tamtamu. Atsivežė kartu ir savo šeimą, tai jie ten visi šoko, dainavo, bandė įtraukt į veiksmą ir parodos lankytojus padalindamas tokius skambaliukus ir prašydamas kartu su juo kurti muziką. Na, dar turėjom gintaro parduotuvę, siūlėm įvairius marškinėlius, albumus „Neregėta Lietuva“, kompaktinius diskus. Bare pagrindiniu akcentu tapo „Švyturio“ alus, taipogi buvo ir sidro, „Žalių devynerių“. Na, o iš maisto pusės dominavo visokie sūriai, vytintos dešrelės ir panašiai.
Ar teko pakeliauti po pačią Ispaniją?
Dirbau pagal slenkantį grafiką, tad turėjau laiko pakeliauti, galų gale tarpusavyje pasiderindavome, na, kaip ir visuose darbuose. Tad buvau nukeliavusi į Valensiją porai dienų, gyvenau pačiame centre, tad teko patirt, kas yra tikras šio miesto gyvenimas. Taipogi aplankiau parką „Monasterio de Piedra“. Deja, jis yra dirbtinai sukurtas, nors įvairūs kriokliai, gamta padarė įspūdį. Teko jame ir lietuvių sutikt. Sėdžiu aš ant suolelio ir skaitau knygą, girdžiu kažkas šneka lietuviškai. Pagalvojau, jog man čia vaidenasi, žinai, kai skaitai lietuvišką knygą, tai gimtoji kalba visur tik ir girdis... Bet kai apsidairiau, supratau, jog išties be manęs čia dar ir lietuvių šeima vaikštinėja. Na, o prieš baigiantis mano darbo sutarčiai dar spėjau aplankyt ir Barseloną. Šis miestas man labai patiko. Galbūt dėl savo naktinio gyvenimo:). Barselonoj daug žmonių, daug turistų, visur pilna veiksmo. Labai įstrigo vienas vaizdas: gatve žingsniuoja gvardija mergaičių, kurios klykia, jog myli „Tokio Hotel“... Šiaip tai neturėjom labai daug laisvo laiko, kad galėtume savo malonumui pakeliaut, o ir visus sightseeing‘us teko pačiai apsimokėt.
Praplėtei draugų ratą?
Buvo organizuojami parodos darbuotojams įvairūs susipažinimo vakarai, tai teko pabendraut ir su austrais, ispanais, graikais, rusais, lenkais, urugvajiečiais ir t.t. Tai tarsi mažas pasaulis, kuriame gyvena šnekūs, draugiški ir norintys susipažinti. Aš pati dirbau du mėnesius, tad nori nenori neišvengsi susidūrimo su kitų šalių atstovais.
Kas paliko didžiausią įspūdį?
Kultūriniai skirtumai. Lietuviai yra santūresni, mandagesni, nors kartais atrodo, jog pasielgiam kaip kiaulės. Bet! Ispanai yra nagli, daug ir garsiai rėkia, visko jiems reikia, ateina ir prašo ką nors padovanot, bando įrodyt, jog mūsų pardavinėjamas gintaras yra plastikas, prisigalvoja savo taisyklių, tiesų ir, kas baisiausia, dar jas ir įrodinėja, valgo sumuštinius bet kur ir bet kada. Smagu būdavo tada, kai apsilankydavo mūsų paviljone tie, kurie jau yra buvę Lietuvoj ar planuoja atvykti. Ispanai sava kalba šneka labai greitai ir laisvai, taip tarsi būtų vyno išgėrę, tad jiems mūsų kalba atrodė itin keista. Juokingiausia būdavo, kai prieidavo ir klausdavo, kokia kalba mes Lietuvoj šnekam, pamokydavom norinčiuosius lietuviškų žodžių. Žinai, pabuvau Ispanijoj ir nusprendžiau, jog Lietuvoje yra geriausia :).
Koks buvo pagrindinis Tavo kelionės tikslas?
Planavau, jog vasarą tikrai dirbsiu, o kai netikėtai gavau pasiūlymą ir tikrai puikias sąlygas – sutikau. Juk išvažiuoji į kitą šalį, pramoksti kalbą, susipažįsti su be proto daug žmonių iš skirtingų pasaulio vietų, atsiduri visai kitoj aplinkoj ir visa tai yra didžiulė patirtis. Be to, nemėgstu sėdėt vienoj vietoj, man norisi ką nors naujo išbandyt. Žinoma, iš pradžių nuvykus buvo sunku, daug dirbdavom, visą laiką aplink tave zuidavo masė žmonių, bet išvažiuojant iš parodos buvo šiek tiek gaila palikti savo darbo vietą. Visiškai nesigailiu, jog išvažiavau padirbėti ir pristatyti Lietuvą šioj parodoj.
Išvykai į Ispaniją ir nusprendei, jog vis dėl to gimtinėj yra geriausia. Kas tai lėmė?
Iš pat pradžių aš irgi neįsivaizdavau savęs Lietuvoje, bet kai buvau įmesta į kitą terpę, kitą aplinką, supratau – jeigu nori likt Lietuvoj, tai tu tikrai atrasi tą galimybę ir išeitį. Aš esu optimistė. Tačiau dabar negaliu pasakyti, ar aš liksiu Lietuvoj, ar ne, nes tiesiog to neplanuoju. Ir kitiems siūlau daryti taip, kaip jie nori, taip, kaip jiems yra geriausia.
Expo yra pasaulinė paroda, kurioje didžioji dalis valstybių pristato save. Šiais metais Expo vyko Ispanijoje, Zaragozos mieste. Savo paviljonus turėjo 107 valstybės, o pagrindine tema tapo „Vanduo ir darnus vystymasis“. Prieš du metus veiksmas vyko Japonijoje, o po dviejų metų (2010 m.) turėtų būti Kinijoje, Šanchajaus mieste.
Kaip atrodė Lietuvos būstinė?
Lietuvos paviljonas buvo įsikūręs antrame aukšte. Pagrindiniu akcentu tapo lietaus imitacija – kompozicija, kurią visi vadino „Lietaus namais“. Turėjome tokį tunelį, kuriame buvo įrengti detektoriai: kai į jį užeidavo žmonės, automatiškai pradėdavo lyti. Jūs tik įsivaizduokit: ateina parodos lankytojai, prie tavęs nusirengia ir su maudymosi kostiumėliais lekia atsivėsinti. Ispanams tai labai patiko, jie ten taškydavosi ir klykaudavo kaip maži vaikai. Chaosas. Galiausiai buvo pradėta normuoti norinčiuosius užeiti :).
Koks bendras visos parodos vaizdas žiūrint Tavo akimis?
Stengiausi visus paviljonus apeit, apžiūrėt šią parodą. Deja, mūsų kaimyninių šalių – Latvijos ir Estijos – išvis nebuvo. Kai kur buvo pristatomi tik regionai, pavyzdžiui, Lotynų Amerikos šalys, Karibų salos ir pan. Lietuvos būstinė išties buvo viena įspūdingiausių, nes mes pateikėm ne tik lankstinukus, informacinius stendus, bet ir gyvą instaliaciją. Kartais baigdavom darbą anksčiau ir keliaudamos iš parodos girdėdavom, kaip lankytojai tarpusavyje šnekasi: „Einam į Lietuvos paviljoną – ten vėsu.“ Aš manau būtent dėl to lankytojai ten ir subėgdavo, nes karštis siekdavo net keturiasdešimt laipsnių. Pati paroda vyko birželio – rugsėjo mėnesiais ir per tą laiką mūsų paviljone apsilankė 820 tūkstančių lankytojų. O visą Expo parodą aplankė 5,5 milijono lankytojų. Lietuva ne tik dalyvauja, bet ir puikiai pristato save pasaulio mastu, tai įrodo ir mano pateikti skaičiai.
O kas dar buvo siūloma parodos lankytojams?
Kiekvieną dieną ateidavo lankytojai, kuriuos su Lietuva ir parodoje esančiu stendu supažindindavo gidai iš Lietuvos. Turėjom informacinių leidinių ispanų, anglų kalbomis. Kas be ko, „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ buvo reklamuojama. Buvo atvykęs toks vyrukas, kuris grojo prie pat paviljono su tamtamu. Atsivežė kartu ir savo šeimą, tai jie ten visi šoko, dainavo, bandė įtraukt į veiksmą ir parodos lankytojus padalindamas tokius skambaliukus ir prašydamas kartu su juo kurti muziką. Na, dar turėjom gintaro parduotuvę, siūlėm įvairius marškinėlius, albumus „Neregėta Lietuva“, kompaktinius diskus. Bare pagrindiniu akcentu tapo „Švyturio“ alus, taipogi buvo ir sidro, „Žalių devynerių“. Na, o iš maisto pusės dominavo visokie sūriai, vytintos dešrelės ir panašiai.
Ar teko pakeliauti po pačią Ispaniją?
Dirbau pagal slenkantį grafiką, tad turėjau laiko pakeliauti, galų gale tarpusavyje pasiderindavome, na, kaip ir visuose darbuose. Tad buvau nukeliavusi į Valensiją porai dienų, gyvenau pačiame centre, tad teko patirt, kas yra tikras šio miesto gyvenimas. Taipogi aplankiau parką „Monasterio de Piedra“. Deja, jis yra dirbtinai sukurtas, nors įvairūs kriokliai, gamta padarė įspūdį. Teko jame ir lietuvių sutikt. Sėdžiu aš ant suolelio ir skaitau knygą, girdžiu kažkas šneka lietuviškai. Pagalvojau, jog man čia vaidenasi, žinai, kai skaitai lietuvišką knygą, tai gimtoji kalba visur tik ir girdis... Bet kai apsidairiau, supratau, jog išties be manęs čia dar ir lietuvių šeima vaikštinėja. Na, o prieš baigiantis mano darbo sutarčiai dar spėjau aplankyt ir Barseloną. Šis miestas man labai patiko. Galbūt dėl savo naktinio gyvenimo:). Barselonoj daug žmonių, daug turistų, visur pilna veiksmo. Labai įstrigo vienas vaizdas: gatve žingsniuoja gvardija mergaičių, kurios klykia, jog myli „Tokio Hotel“... Šiaip tai neturėjom labai daug laisvo laiko, kad galėtume savo malonumui pakeliaut, o ir visus sightseeing‘us teko pačiai apsimokėt.
Praplėtei draugų ratą?
Buvo organizuojami parodos darbuotojams įvairūs susipažinimo vakarai, tai teko pabendraut ir su austrais, ispanais, graikais, rusais, lenkais, urugvajiečiais ir t.t. Tai tarsi mažas pasaulis, kuriame gyvena šnekūs, draugiški ir norintys susipažinti. Aš pati dirbau du mėnesius, tad nori nenori neišvengsi susidūrimo su kitų šalių atstovais.
Kas paliko didžiausią įspūdį?
Kultūriniai skirtumai. Lietuviai yra santūresni, mandagesni, nors kartais atrodo, jog pasielgiam kaip kiaulės. Bet! Ispanai yra nagli, daug ir garsiai rėkia, visko jiems reikia, ateina ir prašo ką nors padovanot, bando įrodyt, jog mūsų pardavinėjamas gintaras yra plastikas, prisigalvoja savo taisyklių, tiesų ir, kas baisiausia, dar jas ir įrodinėja, valgo sumuštinius bet kur ir bet kada. Smagu būdavo tada, kai apsilankydavo mūsų paviljone tie, kurie jau yra buvę Lietuvoj ar planuoja atvykti. Ispanai sava kalba šneka labai greitai ir laisvai, taip tarsi būtų vyno išgėrę, tad jiems mūsų kalba atrodė itin keista. Juokingiausia būdavo, kai prieidavo ir klausdavo, kokia kalba mes Lietuvoj šnekam, pamokydavom norinčiuosius lietuviškų žodžių. Žinai, pabuvau Ispanijoj ir nusprendžiau, jog Lietuvoje yra geriausia :).
Koks buvo pagrindinis Tavo kelionės tikslas?
Planavau, jog vasarą tikrai dirbsiu, o kai netikėtai gavau pasiūlymą ir tikrai puikias sąlygas – sutikau. Juk išvažiuoji į kitą šalį, pramoksti kalbą, susipažįsti su be proto daug žmonių iš skirtingų pasaulio vietų, atsiduri visai kitoj aplinkoj ir visa tai yra didžiulė patirtis. Be to, nemėgstu sėdėt vienoj vietoj, man norisi ką nors naujo išbandyt. Žinoma, iš pradžių nuvykus buvo sunku, daug dirbdavom, visą laiką aplink tave zuidavo masė žmonių, bet išvažiuojant iš parodos buvo šiek tiek gaila palikti savo darbo vietą. Visiškai nesigailiu, jog išvažiavau padirbėti ir pristatyti Lietuvą šioj parodoj.
Išvykai į Ispaniją ir nusprendei, jog vis dėl to gimtinėj yra geriausia. Kas tai lėmė?
Iš pat pradžių aš irgi neįsivaizdavau savęs Lietuvoje, bet kai buvau įmesta į kitą terpę, kitą aplinką, supratau – jeigu nori likt Lietuvoj, tai tu tikrai atrasi tą galimybę ir išeitį. Aš esu optimistė. Tačiau dabar negaliu pasakyti, ar aš liksiu Lietuvoj, ar ne, nes tiesiog to neplanuoju. Ir kitiems siūlau daryti taip, kaip jie nori, taip, kaip jiems yra geriausia.
 |
 |
 |
| Kitas > |
|---|
