Keisčiausias įprotis. Nuolat viską pamiršti, taip pat ir studentų pavardes.

Didžiausia svajonė. Pastatyti naują biblioteką

Žaviausia šalis. Mongolija.

Protingiausia girdėta frazė. „Žmonių negalima išmokyti. Tik jie patys gali išmokti“.

Išsirinkta pravardė. Lapė.

Laisvalaikis. Skaityti, miegoti, plepėti su draugėm telefonu.

Juokavimas. „Nemanau, kad VISADA esu tik rimta, protinga ir nepriekaištingai elgiuosi. O va pagal užsakymą juokauti tikrai nelengva...“

Užaugusi norėjo būti. Bibliotekininke. „NIEKAS nenori vaikystėje tapti dėstytoju. Nes niekas nežino apie tokią specialybę...“

Mieliausios dėstytojos akimirkos. Gražūs prisiminimai iš prieš gerą dešimtmetį vykdytų tarptautinių TEMPUS projektų, studentų vasaros seminarų, BOBCATSSS konferencijų, kelionių po Lietuvos ir užsienio bibliotekas, kasmetinių magistrantų prieškalėdinių seminarų. Ir auditorijoje būta gražių akimirkų :).

„Neprisimenu, kad koks pokštas būtų mane įžeidęs, bet juk sakiau, kad viską pamirštu. O kantrybę tai tikrai prarandu greit, bet mane artimiau pažįstantys žino, kad tai „nieko nereiškia“ – greit ir atvėstu. Nors laikau save tolerantišku žmogum, bet labai nemėgstu chamizmo, familiarumo, primityvumo, lėkštų juokelių...“

Ar studentų ir dėstytojų bendravimas pakankamai šiltas. „Ir taip, ir ne. Kad santykiai būtų šilti, turi būti abipusis siekimas. Mūsų kultūrinėje tradicijoje komunikacijai daug reiškia statusas, todėl kartais dėstytojui ir studentui tiesiog sunku būti betarpiškais ir šiltais. Tarkime, užsienyje įprasta į dėstytojus kreiptis vardais. Nematyčiau nieko blogo, jei studentai ir mane vadintų Audrone.“

Geriausias studentas. Tas, kuris auga.

Apie komfaką. „KF per mano dėstytojavimo laikotarpį pasikeitė labai stipriai. Iš mažo, niekam nežinomo akademinio padalinio KF tapo universitete, šalyje ir pasaulyje žinomu ir pripažintu integralių komunikacijos studijų ir mokslinių tyrimų kolektyvu. Žinoma, pokyčiai buvo – ir visada bus – įvairūs, skirtingi, nevienareikšmiai, todėl ne viskas ir mūsų fakultete yra nepriekaištinga. Kokį KF įsivaizduoju po 10 metų? Geras klausimas... Gal kaip fakultetą, kuriame norisi dirbti ir studijuoti.“

Studentų skatinimas. „Dėstydama stengiuosi ne skaityti iš konspekto, o kalbėti, pasakoti, aiškinti, dalintis, ieškoti. Kartais priėjusi prie lentos imu braižyti kažką, ko dar nežinau. Todėl mano paskaitos gal pragmatiškai žiūrint „nevertingos“ – vargu ar mano kalbėjimą galima sukonspektuoti. Tačiau manau, kad gyvai aiškindama pasiekiu savo tikslą. Paįvairinimams, kaip jūs vadinate, naudoju pavyzdžius. Esu aplankiusi daugelį pasaulio bibliotekų, sukaupusi nemažai medžiagos, tad ja dalinuosi, demonstruoju. Mėgstu „learning by doing“ metodą – kai studentai turi padaryti patys tai, ko jiems privalu išmokti šiame kurse.“

Linkėjimas viskuo nepatenkintiems studentams. „Look at the bright side of life...“