Su nerimu išleidome sausį savo komandos narę Agnę į Uzbekistaną... Ir ką jūs manot? Dabar ji švytinti, patenkinta, kasdien vis iš naujo pajunta, koks gražus yra gyvenimas :). Ir vis dar ten... Išvažiavusi mokytis – nė kiek nesigaili: motyvacijos studijuoti nestinga, paskaitose – šiuolaikiški dėstymo būdai, studentai lengvai įtraukiami į mokymosi procesą. „Mokslo laimė“ – štai kokiu terminu studijas Uzbekistane pakrikštijo Agnė. Kalbėjomės su ja atstumų nepaisančiomis elektroninėmis priemonėmis. Ir internetas ten gerai veikia? :) Gana šmaikštauti, stereotipus – už borto.

Na, ir kaipgi tau sekasi?

Ech, sekasi puikiai, tik vis užsiėmus. Dabar egzaminai laukia, sunku mokytis, kai čia taip karšta – kaip vidurvasary Lietuvoj. Bet nelabai gąsdina mane atsiskaitymai, nes čia gera mokslo sistema.

Kodėl Uzbekistanas? Kaip šovė į galvą Tau ten važiuoti?

O, šią istoriją teko daug kam pasakot! Prasidėjo viskas, kai per IKT (aut. past. Informacinių ir komunacinių technologijų) paskaitą pamačiau studentų atstovybės puslapyje informaciją apie „Erasmus Mundus Lot 9 – Uzbekistanas, Kirgistanas, Tadžikistanas“. Iš pradžių mintis buvo – „vaje, ir kas ten važiuotų“, bet po to dingtelejo, kad čia puiki proga pakeliauti, pamatyti kažką daugiau – neaišku, kada dar pasitaikytų galimybė nuvažiuoti į Centrinę Aziją! Ir per tą pačią paskaitą tvirtai nusprendžiau pabandyti dalyvauti programoje. Vos ne vos spėjau susitvarkyti dokumentus, turiu padėkoti koordinatorei Skirmantei, ji man tikrai daug padėjo.

Į kokį universitetą ir studijų programą patekai?

Parašiau prašymą į tris universitetus, bet pirmasis (ir pageidaujamas) buvo Westminster International University in Tashkent (WIUT). Tai buvo vienintelis is siūlomų universitetų, kuriame paskaitos vyksta angliškai, nebuvau įsitikinusi, kad galėčiau studijuoti rusiškai. Ir man labai pasisekė – patekau į WIUT, Business Administration studijų programą. Nors studijuoju leidybą, kai kurie dalykai buvo panašūs, tad gauti sutikimą iš universiteto nesudarė problemų.

Pirmasis įspūdis atvykus į Uzbekistaną. Sunki buvo adaptacija?

Pirmi įspūdžiai buvo itin geri. Mus (mane ir dar vieną studentą iš VU, kuris tam pačiam universitete studijuoja) pasitiko oro uoste du studentai iš WIUT. Jie buvo labai malonūs ir draugiški. Labai sunku papasakoti pirmuosius įspūdžius, nes šiuo metu man jau viskas atrodo normalu – tikriausiai kultūrinį šoką gausiu, kai grįšiu Lietuvon :). Tada įdomu buvo, kad čia daug „volgų“ ir senų „žiguliukų“. Vienas is tų žiguliukų buvo mūsų taksi iki bendrabučio (čia taksi gali tapti bet kuri mašina, kurią sustabdai). Beje, bevažiuojant mūsų žiguliukas „sulūžo“, tai mus pasitikę žmonės pastumt jį turėjo :). Visi buvo labai malonūs ir paslaugūs, aplinka darė tik gerą įspūdį, tad adaptuotis buvo labai lengva.

Ar nebuvo baisu vykti į Uzbekistaną? Jis toli. Ne Europoje. O ir sklandančių mitų visokių galima prisiklausyti...

Na, įvarių gąsdinimų prisiklausiau, bet baisu nebuvo. Nė karto neabejojau savo pasirinkimu. Žmonės dažnai mąsto per stereotipus ir kalba negalvodami. Tiksliai nežinojau, ko laukti iš šitos šalies, bet tikrai negalvojau, kad kažkas blogo man čia nutiks – visokių atsitikimų bet kur gali būti.

Uzbekistanas priskiriamas trečiosioms pasaulio šalims. Ar būdama ten jauti tai? Kitoks požiūris, gyvenimas? Jokio diskomforto nepatiri?

Na, jaučiasi, kad žmonės čia sunkiau gyvena. Daug tokių, kurie žemiau skurdo ribos. Tada, žinoma, ir požiūris į gyvenimą skiriasi – orientuojamasi į tai, kaip išgyventi. Mieste dar normalu, bet kai kuriuose rajonuose žmonės dažnai nei elektros, nei karšto vandens neturi. Bet nėra taip jau itin blogai – yra daug mažiau išsivysčiusių šalių. Pati jokio diskomforto nejaučiu – gyvenu sostineje, labai gerame „barake“. Nusipirkti čia galima beveik viską, kaip ir Lietuvoje.

Kokie ten žmonės, jų gyvenimo būdas?

Kultūra čia tikrai skirtinga ir žmonių požiūris į daugelį dalykų skiriasi. Čia labai skirtingas požiūris į šeimą. Tėvai yra didžiulis autoritetas ir jų nuomonė itin svarbi, net jei žmogus jau suaugęs. Čia vedybos vyksta anskti – merginos iki 20, vaikinai iki 22-24 metų amžiaus dažniausiai jau būna susituokę. Abiejų pusių šeima turi sutikti su vedybomis, kitaip jos nevyksta. Čia musulmoniškas kraštas, taigi didelė pagarba vyresniesiems. Didelė pagarba maistui, ypač duonai. Apskritai čia daug gražių tradicijų, ir labai įdomu visa tai sužinoti.

Koks vietinių požiūris į užsieniečius? Nepatyrei kultūrinio šoko, kaip „perėjai“ kultūrinius skirtumus?

Kiek teko patirti, požiūris į užsieniečius teigiamas. Studentai iš universiteto buvo labai susidomėję, nes mes pirmi čia studijuojantys žmonės iš Europos. Kiti žmonės pamatę, kad ne vietiniai esam, dažniausiai paklausia, iš kur atvykom, pasidomi, ar mums čia patinka. O parduotuvėlėse, kuriose lankausi, dažnai užkalbina, minimaliai mokėdami angliškai, bet vistiek malonu būna :). Galima sakyt, kad buvo šioks toks šokas, bet visada turėjau čia draugų, nebuvau viena, tai tiesiog apsipratau, priėmiau uzbekų skirtumus ir gyvenu toliau.

Beje, iš pradžių stebino tai, kaip jie eina per gatvę – atrodo, kad palįs po mašinom. Bet jie taip prisitaikę – ir vairuotojai, ir pėstieji. Neteko pamatyt avarijų. Iš pradžių baisu buvo eiti per gatvę, bet dabar jau profesionaliai einu per gatves netinkamose vietose :).

Ar susiradai draugų? Iš kokios jie aplinkos?

Visi mano draugai čia yra iš universiteto. Tikrai daug puikių ir įdomių žmonių sutikau. Šis universitetas – geriausias Centrinėje Azijoje, tai žmonės protingi, draugiški, besidomintys Europa ir Vakarais.

Ar patinka Uzbekistanas?

Taip, labai patinka. Graži, didelė šalis, įdomūs žmonės, daug išlaikytų tradicijų. Teko daug pakeliauti, pamatyti senuosius miestus Bukharą, Samarkandą ir Khivą – ten tikrai galima pajusti azijietiską dvasią.

Ko tau čia trūksta?

Na, žinoma, pasiilgstu žmonių Lietuvoje, lietuviško maisto... Bet nėra taip, kad kažko itin trūktų. Aišku, yra čia ir dalykų, kurie nepatinka. Vienas jų – itin patriarchalinė socialinė sistema.

Kuo studijos Uzbekistane skiriasi nuo studijų Lietuvoje?

Na, aš studijuoju britiškam universitete ir jaučiu labai didelį skirtumą. Atvykau į Rytus pajusti tikro Vakarietiško mokymo. Pamačiau, kiek daug Vilniaus universitetui trūksta iki tokio lygio. Na o valstybiniai universitetai čia nėra geri – daug korupcijos, žemas mokymo lygis, sovietinis mokymo stilius.

Šiame universitete nuostabūs dėstytojai, o viskas juk nuo jų priklauso: patraukliai veda ir paskaitas, ir seminarus. Nereikia rašyt nieko – visa informacija atspausdinama ir išdalijama, arba galima iš intraneto tai atsisiųsti. Vyksta nuolatinis bendravimas, nors ir sėdi auditorijoje 90 studentų. Per seminarus – diskusijos, žaidimai. Šiandien buvo paskaita apie internetą, labai įdomiai papasakojo, vaizdo įrašų parodė! Visi serverius vaidinom :). Viskas su interaktyvumu. Einu į paskaitas, nes man jos patinka, skaitau literatūrą, nes tai tikrai įdomu...

Ką veiki laisvalaikiu?

Laivalaikiu mokausi kinų kalbos (čia pradėjau lankyti kursus), keliauju, bendrauju su žmonėm. Laisvo laiko čia nėra tiek jau daug, nes mokslai ganėtinai daug reikalauja. Tačiau mokytis labai įdomu.

Esi minėjusi, kad iš Uzbekistano yra labai patogu keliauti. Ką aplankei?

Kadangi mano vizoje yra tik 2 įvažiavimai, keliavau tik po Uzbekistaną. Bet jis toks didelis, kad ir čia yra daug ką aplankyti. Dabar planuoju kelionę į Tailandą, Kambodžą, Vietnamą, Laosą. Iš čia patogu keliauti po Centrinę Aziją ir apskritai po visą žemyną.

Kaip pasikeitei, būdama Uzbekistane? Kokių savybių, patirties įgijai?

Niekad iki tol nebuvau tokiam ilgam laikotarpiui išvažiavusi iš Lietuvos. Pajutau, ką reiškia gyventi kitoje kultūroje tarp visiškai kitokių žmonių, nuolat bendrauti ne gimtąja kalba. Manau, tapau savarankiškesnė, labiau nepriklausoma. Įgijau daugiau pagarbos vyresniems, kitaip žiūriu į savo šeimą. Pasikeitė požiūris į maistą. Turiu daugiau supratimo apie musulmonų kultūrą. Dabar man aišku, kodėl tautos tradicijos turi būti saugomos, tapau Lietuvos patriote. Be to, čia iš naujo atradau malonumą mokytis ir pajutau, ką reiškia studijuoti universitete.

Ko palinkėtum svarstantiems studijų galimybę Uzbekistane ir kitose ECW programos šalyse?

Būtinai dalyvauti! Bet tik tuo atveju, jei žmogus atviras kitoms kultūroms ir tolerantiškas.

Ką būtina žinoti prieš ten vykstant?

Praktiški patarimai: gaukite vizą su „multiple entry“, kad galėtumėte keliauti į kitas šalis. Labai pravartu žinoti rusų kalbą. Vegetarams šiose salyse sunku, nes praktiškai viskas gaminama iš mėsos. Važiuojantiems patariu būti pasiruošusiems valgyti riebų maistą.

Ar grįši į Lietuvą?

Grįšiu, bet po to vėl keliausiu. Dabar man pasaulis atrodo daug mažesnis, norisi visur pakeliauti, dar labiau praplėsti akiratį. O po to...laikas parodys.

Važiuojam į Uzbekistaną? :). Nepasisotinusiems interviu siūlau „įlįsti“ į Agnės „blogą“. Perspėjimas: skaityti tik angliškai!

 

< Buvęs		Kitas >