Atvykimas
Nuvykimas. Pigiausia skristi iš Rygos į Gotenburgą (apie 200 Lt į vieną pusę), tada su oro uosto autobusu iki Boro (apie 80 kronų), tuomet vietiniu autobusu iki bendrabučių (apie 25 kronos). Bet pirmą kartą iš miesto centro patarčiau važiuoti taksi.
Būtiniausi daiktai. Patalynė, pagalvė ir kt.
Dokumentacija. Švedijoje po 3 mėn gyvenimo reikia siųsti laišką į migracijos departamentą su dokumentais dėl leidimo gyventi.
Studijos
Paskaitų atitikimas pagal specialybę KF. Visiškai atitiko.
Paskaitų skaičius per savaitę. Priklausomai nuo pasirinktų dalykų ir periodo – kasdien ar keliskart per savaitę.
Paskaitų organizavimo būdai, namų užduotys. Paskaitų trukmė 1,5 h, su 10-15 min pertraukėle. Dažniausiai dėstytojai demonstruoja skaidres, kurias galima rasti internete (panašiai, kaip pas mus WebCT aplinka). Kartais reikėdavo paruošti pristatymus, atlikti namų užduotis (pratimai ir pan.)
Dėstytojų kompetencija. Labai gera, tik kai kurie nelabai mokėjo sudominti, skaitydavo iš lapelių arba kalbėdavo su nelabai suprantamu akcentu.
Egzaminai. Dažniausiai reikėdavo parašyti rašto darbą, ataskaitą, referatą. Vėliau vykdavo baigiamoji diskusija arba individualus pokalbis su dėstytoju.
Nusirašinėjimas. Nenusirašinėjau, tai ten draudžiama.
Kalbų barjeras. Didžioji dauguma švedų laisvai kalba angliškai.
Kreditų „persinešimas“ į KF. Visus dalykus užskaitė.
Gyvenimo sąlygos
Stipendija. Erasmus stipendija – 500 Eurų.
Gyvenamoji vieta. Gyvenau bendrabutyje, kambariai po vieną (12 m2 apie 1567 kronų). Yra interenetas, todėl verta vežtis savo kompiuterį. Yra bendros virtuvės su visa įranga, bendras kambarys su TV. Visur yra skalbyklės, džiovyklės, lyginimo įranga. Kai kuriuose bendrabučiuose yra nemokamos pirtys.
Maistas, gėrimai. Maisto kainos palyginus su Lietuvos gana didelės. Pigiausia parduotuvė, netoli bendrabučių – NETTO. Didesnis pasirinkimas ir kaina parduotuvėse ICA, Willys, Coop. Universiteto valgykloje galima nusipirkti kuponų, tuomet pietūs kainuoja pigiau. Porcijos didelės, maistas tikrai skanus. Alkoholio prekyba Švedijoje labai kontroliuojama. Parduotuvėse galima įsigyti tik labai lengvų gėrimų (iki 3,5%), o visas kitas alkoholis didelėmis kainomis parduodamas valstybinėse parduotuvėse SYSTEM Bolaget.
Transportas. Visuomeninis transportas išvystytas, bet mėnesio bilietas autobusams tikrai brangus (apie 360 kronų). Nuo bendrabučio iki universiteto vaikščiodavau pėsčiomis (apie 30 min į vieną pusę). Taip pat labai populiaru važinėti dviračiu.
Knygos. Jos brangios, tačiau „second hand“ parduotuvėse galima rasti tikrai pigių angliškų knygų.
Nuolaidos studentams. Nuolaidos taikomos kai kuriose parduotuvėse, kavinėse, klubuose.
Darbas. Įsidarbinimui reikalinga mokėti švedų kalbą. Universitete buvo rengiamos paskaitos studentams apie įsidarbinimo galimybes ir būdus.
Laisvalaikis
Pramogos. Boro miestas nedidelis, todėl nėra labai didelės naktinių pramogų pasiūlos. Įėjimo kaina skiriasi nuo dienos ir vietos (nuo 40 iki 80 kronų), kartais ketvirtadieniais studentams būdavo nemokamas, ir iki 12 val. gėrimai už pusę kainos (25 kronos). Kitomis dienomis viskas brangiau.
Vietinių žmonių požiūris į lietuvius. Išskirtinio požiūrio nepajutau, kadangi ten ir taip labai daug imigrantų. Švedų požiūris į juos pasirodė teigiamas, tačiau ne toks pats kaip į tikrus švedus.
Studentų draugijos, organizacijos, korporacijos. Egzistavo studentų sąjunga, kuri vienijo įvairias grupes ir smulkesnes organizacijas.
| < Buvęs | Kitas > |
|---|