|
Laimonas Lileika Į KomFaką įstojo: 2002 m. Specialybė: verslo informacijos vadyba
Pagal Erasmus programą studijavo: Juveskiulės universitetas (Suomija) |
 |
Universitetas:
Juveskiulės universitetas (Suomija)
University of Jyväskylä (Finland)
Jyväskylän yliopisto (Suomi)
Bendras įspūdis
„Erazmus" mainų programa - kiekvieno aktyvaus, nenusėdinčio vietoje, savarankiško, mėgstančio keliauti ir pažinti kitas kultūras studento pareiga. „Erazmus" buvo pažymėtas trečiu numeriu mano studentiškame plane, kuriame pirmi du punktai, JAV „Work and Travel", darbas KF SA, jau išbraukti. Tad išvažiuodamas pagal šią mainų programą pasijaučiau įvykdęs savo „studentišką programą" ir dėl to labai džiaugiuosi.
 |
Apskritai, studijos Skandinavijos šalyse - galimybė susipažinti su tikrai
savita kultūra. Patys suomiai sako, kad skandinavų kultūra yra itin savotiška
dėl jų geografinės atskirties. Studijuodamas vienoje iš šių šalių, Suomijoje,
išklausiau ne vieną paskaitą ir parašiau ne vieną darbą, apie nacionalinius
suomių kultūros ypatumus, ir tų ypatumų įtakojamą komunikacijos stilių. |
Universitete, kuriame studijavau 2005/2006 m.m. rudenį, susirinko daugiau nei 200 tarptautinių studentų iš viso pasaulio: Rusijos, Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos, Italijos, Portugalijos, Didžiosios Britanijos, Kanados, JAV, Kinijos, Pietų Korėjos, Japonijos, Olandijos, Belgijos ir kt. Todėl studijos pagal „Erazmus" suteiks galimybę susipažinti ne tik su šalim, kurioje reziduosite, bet išgirsti įvairių pasakojimų ir apie kitas šalis, o svarbiausia tai, kad iš pirmų lupų. Parsivešite daug įspūdžių, daug pažinčių, įdomių istorijų ir, žinoma, galėsite palyginti užsienio šalies ir Lietuvos švietimo sistemas.
Kultūra
Kalbant apie kultūra, dažnai minime žodį „stereotipai". Taip, tai tikrai svarbu. „Erazmus" programa, leidžianti pagyventi svečioje šalyje ilgiau nei sau leisti gali bet koks turistas, suteikia galimybę susidurti su šiais stereotipais iš arčiau. „Suomija? A, taip, jie yra tylus, nekalbūs, šalti (apie charakterį, aut. past.), gamina „Finlandija", o Laplandijoje gyvena Kalėdų senelis", taip atsakytų dažnas lietuvis, kol jo kišenėje nesuskamba telefonas, tada prie sąrašo tenka pridėti ir „Nokia". Patys suomiai labai mėgsta analizuoti savo kultūra, išvedžioti, kodėl jie yra tokie, o ne kitokie. Tačiau kaip viskas yra iš tikrųjų galima suprasti tik nuvažiavus ir pabuvos ten ilgiau nei buvau aš. Nustebote? Taip, man ir per 4 mėnesius nepavyko perkąsti jų kultūros, nes dažnai tai, kas būdavo užrašyta teorijoje, neatitikdavo praktikos. Jeigu tikrai domina suomių kultūra, paskaitykite žemiau (citatos iš mano darbų anglų k.), jei ne, tiesiog pereikite prie kito punkto.
„I found some reasonable explanations, why Finns are more about to be silent. Well, first off all Finns deal with the question of Deeds versus Talks. They speak only if they have something to say. This is the reason I could meet in a lot of literature and hear from many people. Maybe that is why I could not hear anything about politics in Finland. In my country, they do fight every day. I think if they don't fight the TV news and newspapers in Lithuania have almost nothing to write or to show about. In addition to this, Finns do not like to speak to the large number of people. They always tried to avoid taking the floor. [...]. It is typical to Finns to respect each other's opinion. An opinion constitutes part of person's life. So asking for other's opinion can be easily considered as coming to one's private sphere. I would like to see how it works in reality. I cannot imagine even friendly debate without questions and arguments. Still, in case of politics, the advice was "Do not argue with Finn about the politics". Ok... [...] Moreover, I noticed that being silent is one of the good ways not to loose the face. During the class where the majority of students were Finnish, when the question was raised everybody kept silent". Na o dabar būtinai paskaitykite čia:I would rather disagree with many things that has been pointed out here, were told in the lectures or written in course material about Finns and Finland. Firstly, I would never dare say "Finns" when I say something about them. I would rather say "majority of Finns" just in case. It is because during my stay here I had not much of my personal experience with Finns. But still, as much as I did communicate, as much as I have been seeing those people around me for 4 months, now I cannot state 100% about their silence, being shy and so on. I would say again - maybe the majority. Finland itself is trying to be a modern and perfect country to live. I think it is on a good way. Although, it has really specific culture we can define. There will always be a different understanding depending on what culture one is comparing it to." "
Kaip nusigauti iki Jyväskylä universiteto
Planas A. Paprasčiausiai ir greičiausiai iki Suomijos sostinės Helsinkio galite nusigauti lėktuvu. Šiuo metu LAL kaip tik organizuoja skrydžius už pakankamai nedidelę kainą - 200 LTL. Iš Helsinkio Vantos oro uosto į Jyväskylä miestelį, kuris yra už ~400km galite nukeliauti autobusu. Jeigu paklius geras vairuotojas, kaip nutiko man - pasakę, kad esate studentas už kelionę mokėsite 18 eurų. Jeigu paprašys parodyti studento pažymėjimą, teks sumokėti visą kainą, nes ten tegalioja suomiški, kuriuos gausite tik po poros savaičių. Kelionės trukmė ~6val.
Planas B. Dėkokite airiams, XXI amžiui ir globalizacijai, nes su airių kompanijos organizuojamais skrydžiais Ryga - Tampere, iki Suomijos nusigausite už 20-30 eurų. Nepatogus tik laikas. Autobusas Vilnius - Ryga 10:00, lėktuvas iš Rygos 19:40, na ir paskui Tamperėje reikės spėti į traukinį, kuris dar papildomai kainuos ~10 eurų. Kelionė pigi, tačiau ilga, o bagažo svoris labai ribojamas, todėl per vieną kartą viso bagažo tikrai nenusivešite (!) ... Kelionės trukmė ~15val.
Planas C. Viskas paprasta. Autobusu važiuojate iki Talino (~80 LTL), keliatės keltu Talinas - Helsinkis, iš Helsinkio važiuojate į Jyväskylä traukiniu arba autobusu.
NB: Transportas Suomijoje - labai brangus, mums, lietuviams, net ir su 50 proc. nuolaida...
Universitetas
|
Jyväskylä universitetas nėra labai senas. Tačiau nuo įkūrimo 1934 metais sparčiai plėtėsi ir dabar yra trečias ar ketvirtas pagal populiarumą Suomijoje. Visos studijos universitete yra pasirenkamos studento. Studentai turi priėjimą prie universiteto informacinės sistemos, kurios pagalba patys susidaro tvarkaraštį, pagal kurį studijuos. |
 |
Suomijoje yra puikiai išvystyta socialinė parama studentams ir švietimui skiriamas didelis dėmesys. Pamatysite, kokios galimybės atsiveria čia studijuojančiam jaunuoliui. Na pvz, kiekvienas studentas gauna teisę per semestrą nemokamai atsispausdinti ~200 lapų per semestrą. Na o tie, kas neturi su savim nešiojamų kompiuterių nepanikuokite: universitetas pasiūlys išsinuomoti kompiuterį už 50 eurų, iš kurių 30 gražins studijų pabaigoje, jeigu nepadarėte kompiuteriui žalos. Atvykę taip pat neturėsite rūpintis tokiais gyvenimui reikalingais dalykais kaip indai, patalynė ir kt. Viskas jums bus paruošta.
 |
Plačiau apie tai čia: http://www.jyu.fi/intl/eng/services.html (REKOMENDUOJU) Universiteto valgyklos veikia „švediško stalo" principu. Čia reguliarūs kompleksiniai pietūs studentui kainuoja 2,35 euro, kas yra tikrai labai pigu. |
Naudingos nuorodos ir kontaktai:
Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo elektroninių šiukšlių. Norėdami jį matyti, turite įjungti Javascript.
|
Pagrindinis universiteto puslapis |
|
|
Komunikacijos departamentas |
|
|
Tarptautinių studijų pasirinkimas |
|
|
Visa informacija atvykstantiems |
|
|
Informacija apie galimybes sportuoti |
|
|
Šiandienos meniu |
|
|
Jyväskylä miestelio puslapis |
|
|
Autobusai |
|
|
Traukiniai |
|
|
Orai |
|
|
Student Exchange
Coordinator |
El. p. Laura.Laamanen[et]adm.jyu.fi tel. +358 14 260 1032 |
Ką studijavau
- Business, Society and Environment
- Current Issues in Communication Studies: perspectives on computer mediated communication
- Business and PR ethics
- International PR
- Theory of Advertising
- History of PR and Propaganda
- Encountering Finnish Communication
- Introduction to Intercultural Communication
- Intercultural Communication Skills
Gyvenimas
Bendrabučiai
Nors pats universitetas turi daug bendrabučių, išbarstytų po visą miestelio teritoriją, erasmus studentai paprastai apgyvendinami arba Kortepohja studentų miestelyje, arba KOAS. Spausti čia: http://www.jyu.fi/intl/eng/services.html#Housing. Šios vietos viena nuo kitos yra 5km atstumu, tad jei jus ir jūsų draugus apgyvendins skirtingose vietose, per 4 mėnesius teks nemažai pasivažinėti dviračiu.
| Studentų bendrabučiai labai padorūs ir kaina nedidelė. Mėnesio nuoma,
priklausomai nuo to, kur papulsite, yra nuo 170 iki 190 eurų. Aš viename bute
gyvenau su ispanu, kartu dalinomės virtuvėlę ir vonios kambarį. Turėjau savo
kambarį. Kiekvienas kambarys aprūpintas nemokama Interneto prieiga. |
 |
Sauna
Kiekvienas bendrabutis turi sauna. Čia lankydavomės 1-2 kartus per savaitę. Lankymasis saunoje - įskaičiuotas į buto nuomos kainą. Sauna suomiams - šventas dalykas. Vyrai ir moterys vaikšto atskirai. Teks priprasti ir prie to, kad į sauna su „maudimukais" ar glaudėm įeiti draudžiama. Grįžęs i Lietuvą labai pasigendu galimybės bent kartą per savaitę nueiti į sauną...
Dviračiai
Jyväskylä miestelis nėra didelis - 80 tūkst. gyventojų. Todėl pigiausia ir geriausia susisiekimo priemonė yra dviratis. Dviratį įsigyti galite už 50 - 80 eurų. Modernius kalnų dviračius, kurie kažkodėl populiariausi Lietuvoje, teks pamiršti. Suomijoje į dviračius yra kitoks požiūris: važiuoja, ir gerai. Iki centro važiuoti dviračiu reikia 10 - 15 min, iki artimiausio „marketo" - 5 min., iki universiteto pagr. komplekso - 10min., iki Komunikacijos departamento - 15 min. Pats smagiausias dalykas, jeigu leidžia įsigyto dviračio techninė būklė ar tipas, yra pakeliauti po apylinkes, ypač graži gamta rudenį, nes aplink visur miškai. O kai pasnigs, teks išmokt važiuoti ir per sniegą.
 |
Kadangi turėjau dviratį su spidometru, galiu pasakyti, kad per pirmus du mėnesius numyniau ~1000 km. Sportas - sveikata! Patarimas: kas turite dviračiui skirtas lempas - pasiimkite. Ten policija reikalauja tamsoje važinėti su šviesom. |
Alkoholis, rūkalai, kainos
Gyvenimas Suomijoje pinigine išraiška yra brangus... Taip jau įprasta tarp studentų - kainos lyginamos pagal alų. Taigi kiek bokalų suomiško alaus (prašom taip pat atsižvelgti į alaus skonį) sau leistumėte išgerti nuėję į barą/kavinę/klubą, kai jo vidutinė kaina yra 4,5 euro? Aš vieną kartą leidau... 2. Skardinė 0,5l. padoresnio estiško alaus Saku parduotuvėje 1,90 euro... Suomiško alaus 6-pack po 0,33l. apie 6,50 euro... Žodžiu, vežatės alaus, bent pirmai savaitei... Na bet taip neišsigąskite, kai kurios reikalingiausios prekės tikrai nėra labai brangios, kainos panašios kaip Lietuvoje, o kai kas netgi pigiau.
Iki 5 proc. Alkoholio tūrio gėrimai parduodami ir parduotuvėse kartu su kitomis prekėmis. Stipresniu alkoholio prekiaujama tik specializuotose parduotuvėse „Alko". Šis parduotuvių tinklas yra valstybinis ir valstybė vienintelė turi licencija prekiauti stipriuoju alkoholiu, todėl niekur kitur >5proc apart „Alko" nerasite. Kadangi suomiai geria daug, valstybė yra nustačiusi apribojimus. Parduotuvės nuo pirmadienio iki šeštadienio dirba 8 - 21, o sekmadieniais nedirba iš viso. Nuo 18 iki 20 metų galima pirkt alkoholį iki 22 proc. tūrio, nuo 20 metų apribojimų nebėra.
Alus toks įdomus. Pavadinčiau TAI alaus kvapo gėrimu... Brangus ir neskanus...
Labai dosnus dalykas yra tai, kad tara priimama ne tik stiklinė, bet ir plastmasinė bei skardinė.
Nuoroda: http://www.alko.fi/shops
Rūkaliams šis malonumas atsieis labai brangiai. Tad rekomenduoju vežtis iš Lietuvos kiek išeina, o geriausia būtų vežtis sukamo tabako, filtrų ir popieriukų. Dėl nepatogumo rūkysite mažiau, sutaupysite daug vietos bagaže, o ir piniginė neverks.
Parduotuvės
Šiuolaikinio maisto ir prekybos centrų fanams teks nusiminti - „Akropolio" Jyväskylä miestelyje nerasite. Tačiau visos parduotuvės, esančios miestelyje, Akropolį pralenktų, jei būtų po vienu stogu, tad nenusiminkite.
Pigiausia maisto prekių parduotuvė - Lidl. Ją rasite pietinėje miesto dalyje esančiame prekybos centrų paviljone. Populiariausias prekybos centras, kuriame dažniausiai nesukdamas galvos prekes pirkau aš, yra suomiškas VP Market variantas K-market, dažnai manęs ir mano bičiuliu vadinamas „kaka-marketas". Iš bėdos arba tingulio, galima apsipirkti ir Kortepohjos studentų miestelyje (1 min pėsčiom nuo „barako") esančioje SPAR parduotuvėje.
Tarp erasmus studentų labai populiarios vadinamos second-hand-shops. Čia apsilankę savo buitį galite papildyti pravarčiais dalykėliais, o svarbiausia, už labai nedidelę kainą.
Rūbų, sportinių prekių čia apstu. Tiesiog pasivaikščiokite centre.
Laisvalaikis
Laisvalaikis dažniausiai praleidžiamas bendraujant su kitais erasmus studentais, sportuojant, keliaujant, dažnai tenka ir prie knygų pasėdėt.
Universitetas apart studijų nuo A iki Z taip pat siūlo įvairias sporto šakas, taip pat nuo A iki Z. Aš lankydavau universiteto baseiną (1,7 euro), 2 kart per savaitę žaisdavau krepšinį, kartais apsilankydavau treniruoklių salėje, kas studentams ir universitete dirbantiems yra visiškai nemokamai. Be šių išvadintų galimybių universiteto sporto centras siūlo dešimtis kitų sporto šakų, o kas svarbiausia - taip pat nemokamai, arba už simbolinį mokestį. Pasnigus labai smagu paslidinėti.
| Visus 4 mėnesius aš su draugais ispanu ir portugalu turėjome galimybę realizuoti savo muzikinę potenciją universiteto muzikinėje studijoje. Viskas įrengta universiteto lėšomis, studentui pačiam nieko nereikia turėti: instrumentai, aparatūra - viskas paruošta. Tiesiog ateini, imi instrumentą į rankas ir groji. |  |
Dažnai studentai vakarėlius rengia tiesiog bendrabučiuose, kas yra nelabai gerai, nes paskui suomiai skundžiasi. Yra specialiai nuomojamos privačios saunos, kol šilta galima tiesiog vakaroti lauke, o panorus pasišokti sėdama ant dviračių ir lekiama į kokį centre esantį klubą. Klubais, beje, teko nusivilti...
Kas žada keliauti, pirmiausiai perspėju, kad transportas labai brangus. Bet, aplankyti verta šias vietas:
- Muurame, saunų muziejus. ~15km nuo Jyväskylä miestelio, nuvažiuoti galite dviračiais. http://www.muurame.fi/saunakyla;
- Panda - šokolado fabrikas pačiame miestelyje;
- Laplandija - universiteto aktyvistai dažniausia organizuoja ir kviečia studentus į Laplandijos kelionę kiekvieną semestrą.
- Miestas Turku, ~ 400 km Jyväskylä miestelio;
- Helsinkis - sostinė;
- Tampere - antras pagal dydį Suomijos miestas. ~120km nuo Jyväskylä miestelio;
- Stokholmas. Švedijos sostinė. Paieškojus informacijos internete, nusigauti iki Stokholmo ir atgal galima labai pigiai.
- Sankt Peterburgas. Kelionė, apie kurią galiu pasakyti tik gerus atsiliepimus. Iš Rusijos galima atsivežti alaus (16 litrų) ir degtinės (1 litrą), atsižvelgiant į suomiškas kainas, siūlau tiek ir atsivežti...
Sėkmės visiems!
| < Buvęs | Kitas > |
|---|
